A. Bogdanovas: pagalba smulkiajam verslui – būtina

Smulkieji verslininkai nori dirbti ir užsidirbti patys.

Šalutinis kovos su pandemija poveikis – suvaržytas verslas, ypač smulkusis ir vidutinis. Nieko nėra svarbiau už žmonių sveikatą ir gyvybę, tačiau ar dabartiniai sprendimai, kai mažieji dirbti negali, o didžiuosiuose prekybos centruose būriuojasi eilės, yra adekvatūs esamai situacijai, jau kurį laiką kelia klausimų. Šią savaitę išgirsta žinia, kad nuo vasario 15 d. švelninami karantino suvaržymai, smulkiesiems verslininkams leido atsikvėpti šiek tiek lengviau. Savivaldybė savo ruožtu jau nuo pirmojo karantino siekė padėti karantino paveiktam verslui lengviau išgyventi šį sudėtingą laikotarpį.

Smulkiajam verslui karantino laikotarpis iš tiesų sudėtingas.  Todėl ieškome būdų kaip padėti.Klaipėdos rajonas ne veltui yra pripažintas kaip viena versliausių savivaldybių. Nors praėję metai buvo sudėtingi, rajone įsikuriančių įmonių skaičius ir toliau augo. 2018 m. buvo įregistruotos 205 naujos įmonės, 2019 m. – 227, o 2020 m. – 249.

Džiuginantys skaičiai, kuriuos lemia ne tik puiki geografinė padėtis, žmonių kūrybiškumas ir verslumas, bet ir verslui palanki aplinka bei Savivaldybės požiūris. Turime eilę priemonių, kurios palengvina ir skatina naujo verslo kūrimąsi. Dar 2019 m., kai apie pandemiją buvome girdėję tik iš vadovėlių, Taryba priėmė sprendimą atleisti naujai Klaipėdos rajone įregistruotas įmones nuo nekilnojamojo turto mokesčio trejus metus. Tokiu būdu siekta rajoną padaryti konkurencingesnį. Būtent pritraukdami verslą ir siūlydami jam lengvatas, mes užtikriname darbo vietų augimą.

Praėjusiais metais pasaulį užklupusi pandemija skaudžiai smogė visoms sritims. Karantinas ir ribojimai privertė daugelį verslų, ypač smulkųjį, stabdyti savo veiklą. Tad jau praėjusių metų balandį Taryba reaguodama į situaciją visus fizinius ir juridinius asmenis nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki metų pabaigos atleido nuo mokesčio už leidimą prekiauti ar teikti paslaugas viešose vietose. Kitaip tariant, visose rajono viešosiose vietose buvo galima prekiauti ar teikti kitas paslaugas nemokamai.

Kaip šis sprendimas atsispindėjo statistikoje? Pavyzdžiui, Priekulės seniūnijoje išduotų leidimų skaičius išaugo tris kartus, kitose seniūnijose išliko daug­maž panašus ir tik Gargžduose šiek tiek sumažėjo. Manau, kad šis sprendimas pasiteisino – smulkusis verslas, kuris jautė netikrumą dėl finansinių galimybių ir savo ateities, galėjo veikti laisviau, o gyventojai ir toliau gavo paslaugas, vyko prekyba.

Dar vienas mūsų sprendimas, siekiant palengvinti verslui pandeminius metus – mokestinės lengvatos nekilnojamojo turto, žemės mokesčiui. Kitaip tariant, karantino metu nuostolius patyręs verslas galėjo kreiptis dėl šių mokesčių mažinimo.

Pandemija privertė daug ką persikelti ir į elektroninę erdvę. Daliai verslų tai nebuvo naujiena, tačiau kita dalis susidūrė su didesniais iššūkiais. Tad sureagavome ir į tai – visiems norintiems smulkiesiems rajono verslininkams organizavome e-rinkodaros mokymus, kad verslas galėtų lengviau persikelti į el. erdvę.

Smulkusis ir vidutinis verslas paramos sulaukia ne tik pandemijos laikotarpiu. Savivaldybėje veikia smulkiojo verslo rėmimo programa. Susidomėjimas ja tik auga, kartu didėja ir finansavimas. 2018 m. parama pagal šią programą buvo suteikta 5 smulkiesiems verslininkams ir skirtas finansavimas 3 verslo idėjoms, laimėjusioms konkursą „Verslumo manija“, 2019 m. paramą skyrėme net 21 verslininkui bei finansavome 3 verslo idėjas, o pernai – 24 smulkiesiems verslams. Beje, finansavimas taip pat ženkliai augo. 2018 m. programai buvo skirta 17 tūkst. eurų, 2019 m. lėšos augo iki 20 tūkst. eurų, pernai – iki 23,7 tūkst. eurų. O šiemet šiai programai numatyta net 35 tūkst. eurų. Taigi, per metus finansavimas paaugo daugiau nei 10 tūkst. eurų.

Finansinė parama pagal šią programą skiriama naujoms arba savo veiklą plečiančioms Klaipėdos rajono įmonėms ar fiziniams asmenims, užsiimantiems individualia veikla. Finansuojame jau patirtas išlaidas, pavyzdžiui, įmonės įregistravimo, dalyvavimo parodose, konferencijose bei kvalifikacijos kėlimo mokymuose, įrangos ir darbo priemonių įsigijimo, naujų interneto svetainių kūrimo ir kitas išlaidas. Daugiausia paraiškų sulaukiame dėl įrangos ir darbo priemonių įsigijimo bei negyvenamųjų patalpų nuomos išlaidoms kompensuoti.

Smulkiajam verslui karantino laikotarpis iš tiesų sudėtingas. Daugelis apskritai neteko galimybės dirbti. Kiek tenka kalbėti su smulkiaisiais verslininkais – jiems nereikia pašalpų, išmokų. Jie nori dirbti ir užsidirbti patys. Na, o Savivaldybė ir toliau stengsis tam sudaryti visas palankias sąlygas bei prisidės prie naujų darbo vietų kūrimo ir verslo plėtros skatinimo rajone.

Savivaldybės skiltis spausdinama pagal paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. AS-751.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių