Aktualija

Atkaklumas ir žinios padės jaunimui įsidarbinti

Lietuvos darbo birža (LDB) skelbia, kad pastaruoju metu beveik kas trečias jaunas bedarbis yra baigęs profesinę mokyklą, kas dešimtas turi aukštąjį išsilavinimą. Dažnai biržoje registruojasi jaunuoliai, įgiję specialybes, kurių poreikis darbo rinkoje ribotas. Tarp baigusių aukštąsias mokyklas daugiausia įgijusių verslo vadybos, teisės, ekonomikos specialybes, o tarp turinčių profesinį išsilavinimą – apdailininkų, automobilių remontininkų, stalių.

Susigaudyti darbo rinkoje, išmokti teisingai parašyti motyvacinį laišką, gyvenimo aprašymą, pasiruošti pirmajam pokalbiui su darbdaviu į Gargžduose vykusį renginį jaunimui pakvietė Klaipėdos teritorinės darbo biržos ir Jaunimo darbo centro specialistai.

Bedarbio portretas

Pagal jaunimo (iki 25 metų) nedarbo lygį ES šalyse, 2011 m. gruodžio duomenimis, Lietuva ketvirta nuo galo – 31 proc. Daugiau jaunų bedarbių yra tik Slovakijoje, Graikijoje ir Ispanijoje.

LDB duomenimis, Lietuvoje pernai įregistruota 64,1 tūkst. jaunų bedarbių iki 25 m. amžiaus – 9,8 tūkst. mažiau nei 2010 m., ir jie sudarė 25 % visų registruotų bedarbių. Sausio 1 d. jaunų ilgalaikių bedarbių, darbo ieškančių ilgiau nei 6 mėn., buvo du kartus mažiau nei 2011 m. pradžioje ir jie sudarė 33,8 proc. nuo visų įregistruotų jaunų bedarbių.

Jauni bedarbiai, vasario 1 d. duomenimis, sudaro 9,4 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Tarp bedarbių – 59 proc. vaikinų ir 42 proc. merginų, pusė iš jų – ilgalaikiai bedarbiai. 56 proc. jaunų bedarbių turi vidurinį išsilavinimą, 21 proc. – pagrindinį, 14 – aukštąjį ir 10 – tik pradinį. Sausį įregistruota 2,7 tūkst. naujų jaunų bedarbių.

Pernai absolventai sudarė 31,1 % visų registruotų jaunų bedarbių, 2010 m. – 29 %, 2009 m. – 23,5 %, 2008 m. – 19,6 %. Per 2011 m. absolventų registruota 1,6 tūkst. mažiau nei 2010 m.

Profesijos pasirinkimas

Jau penkerius metus daugiausia Darbo biržoje registruotų absolventų, įgijusių šias specialybes: verslo vadybos, teisės, ekonomikos ir buhalterinės apskaitos, tarp absolventų su profesiniu išsilavinimu – apdailininkų, virėjų, automobilio remontininkų, padavėjų ir barmenų.

Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių jaunuolių apsisprendimą dėl profesijos, yra šeima. Tėvai linkę rekomenduoti savo atžaloms rinktis „perspektyvias“ specialybes – ekonomiką, teisę, mediciną, nors nežino, ar bus vaikai konkurencingi darbo rinkoje, ar Lietuvai tiek teisės specialistų, ekonomistų reikia. Jaunam žmogui, anot specialistų, reikėtų pagalvoti ne tiek apie prestižines, kiek apie praktiškas specialybes.

Pagal Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros 2010 metais vykdytus tyrimus pagrindiniai motyvai, kuriais stojantieji rėmėsi dažniausiai, buvo geras darbo užmokestis ateityje, profesinės karjeros galimybės ir specialybės poreikis darbo rinkoje. Moksleiviai vis dažniau renkasi tiksliuosius mokslus, su kuriais siejami dideli pokyčiai ateityje: atsinaujinančios ir branduolinės energetikos, biotechnologijos, bioinžinerijos studijų kryptis. Visuomenės sveikatos, biotechnologijų, inžinerijos studijos, slaugytojo profesija būsimus studentus ir specialistus vilioja ne tik dėl numanomų pokyčių dėl visuomenės senėjimo, augančių maisto, vaistų poreikių ir pan. Abiturientai šias studijų kryptis renkasi ir dėl jų paklausos užsienyje.

Būsimos profesijos klausimais su moksleiviais bendraujantys karjeros specialistai pastebi, kad juos taip pat domina žemės ūkio, techninės specialybės. Tiesa, susumavus šiųmečius stojimo rezultatus, ir vėl gali paaiškėti, jog labiausiai abiturientus domina teisė, vadyba ir psichologija.

Nedarbo priežastys

Jaunimo užimtumo poskyrio vedėja Diana Monkevičiūtė Gargžduose susirinkusiesiems darbo ieškantiems jauniems žmonėms pristatė, jog didesnes galimybes įsidarbinti Klaipėdos apskrityje iš specialistų turi gydytojai, pardavimų vadybininkai, draudimo agentai, laivavedžiai, kompiuterijos specialistai. Sunku įsidarbinti agronomams, administratoriams, sekretoriams, apskaitininkams, turizmo vadybininkams.

Paklausiausios šios darbininkų profesijos: virėjai, padavėjai, barmenai, plataus profilio statybininkai, apdailininkai. Sunku įsidarbinti kirpėjams, manikiūrininkams, kosmetologams, floristams, verpėjams, audėjams, mezgėjams, sukirpėjams, baldžiams.

D. Monkevičiūtė įvardijo, jog pagrindinės jaunimo nedarbo priežastys yra šios: darbo patirties, įgūdžių, darbo paieškos įgūdžių, išsilavinimo trūkumas. Darbdaviai ieško komunikabilių, pozityviai nusiteikusių, gebančių pamatyti ir suformuluoti tikslus, iniciatyvių jaunų žmonių, kurie moka užsienio kalbas, dirbti kompiuteriu.

Susirasti darbą galima įvairiai: padeda skelbimai internete, spaudoje, įdarbinimo agentūros, darbo birža, socialiniai ryšiai, pažįstami ir tiesioginis kreipimasis į pageidaujamus darbdavius.

Prisistatymas raštu

Pranešėja patarė, jog gyvenimo aprašyme neužtenka nurodyti tik asmens duomenis ir kontaktus. Būtina detaliai aprašyti patirtį, kompetencijas, gebėjimus, atskleistus asmeninius privalumus. Gyvenimo aprašyme turi būti įrašytas išsilavinimas, darbo patirtis (5 paskutinės darbovietės), kvalifikacija, asmeniniai gebėjimai (darbas kompiuteriu, kalbų mokėjimas, vairuotojo pažymėjimas), pomėgiai bei rekomendacijos (tik iš darbdavių).

Motyvaciniame laiške prisistatant nereikia kartoti gyvenimo aprašyme pateiktos informacijos. Laiškas rašomas konkrečiam asmeniui. Argumentuotai motyvuoti, kodėl norėtumėte užimti siūlomą darbo vietą ir kodėl darbdavys turėtų pasirinkti būtent jus. Galima užsiminti, kuo galėtumėte prisidėti prie sėkmingos įmonės veiklos. Reikėtų nurodyti, iš kur sužinojote apie siūlomą darbą. Anot specialistės, rašyti reikia įtikinamai, iniciatyviai, bet tik tikrus faktus, vengti neiginių, nepamiršti nurodyti kontaktinių duomenų. Motyvacinis laiškas turėtų tilpti į vieną A4 lapą.

Pokalbių klaidos

Susirinkusieji sužinojo, jog pirmą kartą skambinant telefonu būtina būti mandagiam, nekategoriškam, prisistatyti, į darbdavio klausimus atsakyti konkrečiai, nes svarbiausia – susitarti dėl tiesioginio pokalbio. Geriausia, anot D. Monkevičiūtės, potencialiam darbdaviui skambinti iki pietų, produktyviausios dienos telefoniniam pokalbiui – antradienis ir trečiadienis. Jokiu būdu negalima skambinti per pietų pertrauką ar po darbo.

„Jei darbdavys sako, kad laisvų darbo vietų nėra, paklausti, ar jis galėtų su jumis susisiekti, jei situacija pasikeistų. Paklausti, gal turi panašaus darbo pasiūlymų. Padėkoti už jums skirtą (jokiu būdu ne sugaištą) laiką“, – patarimų negailėjo Jaunimo užimtumo poskyrio vedėja.

Į pokalbį su darbdaviu negalima eiti nepasirengus, vėluoti, kalbėti per daug arba per mažai, sėdėti susikūprinus, nesiklausyti, ko jūsų klausia, kritikuoti buvusį darbdavį. Viena iš klaidų – prašyti per didelio atlyginimo. Turėkite paruošę atsakymus, kodėl išėjote iš ankstesnio darbo, kodėl taip ilgai nedirbote, kokios jūsų silpnybės.

„Norint susirasti darbą reikia žinoti, kokio darbo nori ir ieškoti, nes darbas pats tavęs nesuras. Jei nepavyko, susimovėte, bandykite dar kartą“, – drąsino D. Monkevičiūtė ir pakvietė pažiūrėti mokomąjį filmą. Po renginio vyko individualios konsultacijos.

Vida VALAITYTĖ