Aktualija

Šilumos kainų šuolis – stingdantis


Nuo liepos 1 d. Gargžduose 29 proc. kyla AB „Klaipėdos energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainos. Tokį kainų šuolį vartotojai vertina neigiamai. Gargždiškius stingdo baimė, kad rudenį jie nebeįstengs susimokėti už šildymą. Apie naujas kainas kalbamės su AB „Klaipėdos energija“ Pardavimo ir rinkodaros direktoriumi Virginijumi Zutkiu.


Nuo šių metų sausio 1 d. 1 kilovatvalandė šilumos kainavo 15,94 cento (16,74 ct su PVM), nuo liepos 1 d. – 20,57 ct (21,60 ct su PVM).


Jei praėjusį sausį buto apšildymui prireikė sakysim 1000 kilovatvalandžių šilumos energijos ir už tai mokėjome 167,4 Lt, tai pagal naują įkainį už tą patį sunaudotos šilumos kiekį reikės mokėti 216,0 Lt


– Dalis visuomenės įsitikinusi, jog šilumos tiekėjai gauna milžiniškus pelnus ir keldami kainas gviešiasi juos dar padidinti.


– Apie pelnus galėjome kalbėti, kai dujų rinkos kaina atitiko skaičiuojamą šilumos tiekimo kainą. Per pastarąjį pusmetį dujų kaina pakilo 31,5 proc. ir kyla vidutiniškai po 6 proc. per mėnesį. Kadangi kuras sudaro apie 60 proc. šilumos kainos, ją tiekiančios įmonės skaičiuoja ne pelnus, o nuostolius. Be to, kainą lemia ir kiti veiksniai – infliacija, brangstančios medžiagos naujai šilumos gaminimo įrangai, senai modernizuoti, naujoms trasoms tiesti, remontams, darbuotojų darbo užmokesčiui. Įmonei šiuo metu trūksta 16 darbuotojų.


– Centralizuotai tiekiamos šilumos kaina padidinta nuo šių metų sausio 1 d. ir po pusmečio vėl didinama. Ar tai neprieštarauja įstatymui, Šilumos kainų nustatymo metodikai?


– Priešingai. Naujasis Šilumos ūkio įstatymas numato kainų perskaičiavimo galimybę nepraėjus 12 mėnesių šilumos kainos galiojimo laikotarpiui, jei kuro ir perkamos šilumos kainos augimas viršija 15 proc. AB „Klaipėdos energija“ nepasibaigus šiam laikotarpiui, atlieka jau 5-ąjį perskaičiavimą. Jei nafta ir dujos brangs tokiais tempais kaip dabar, kainos ir ateityje gali būti perskaičiuojamos kas pusmetį.


– Pigimo neprognozuoja net optimistiškiausi pasaulio ekspertai. Ką daryti eiliniam, vidutines ir mažas pajamas turinčiam vartotojui?


– Mažas pajamas turinčiais, tikėkimės, pasirūpins Vyriausybė. Artimiausiu metu planuojama pakelti valstybės remiamų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį, dydį. Tada jau gaunantiems kompensacijas išaugs jų dydis, iki šiol negavusieji pradės ją gauti. Be to, kiekvienas gyventojas turi galimybę taupyti šilumą, neleisti jos per langų ir durų plyšius. Kita galimybė – daugiabučių namų modernizavimas.


– Pastaroji išeitis labai brangi.


– Siūlome namo modernizaciją pradėti nuo šildymo sistemos pertvarkymo. Įrengus automatizuotus šilumos punktus ir subalansavus vidaus šildymo sistemą, šiluma vienodai pasiskirsto visuose butuose. Be to, šilumos tiekimas automatiškai reguliuojamas pagal lauko temperatūros svyravimus. Pvz.: pakilus lauko temperatūrai, šildymas gali būti sumažinamas arba iš viso išjungiamas, o orui atvėsus vėl automatiškai įjungiamas. Galimybių kainų šuoliams sušvelninti yra įvairių, belieka palinkėti vartotojams susitarti ir imtis jas įgyvendinti savo būstuose.


Jadvyga SURPLIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių