Aktualija

Žemės vertė: gąsdinanti eilinį pirkėją ir tenkinanti perpardavėją


Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo Gargždų skyriaus vedėjo Eugenijaus Kalvaičio nuomone, žemės pirkimo-pardavimo sandorių skaičius nemažėja. Žemė, kaip pagrindinis nekilnojamasis turtas, išlaiko ir savo prekinę vertę. Žemėtvarkininkai, kiti pareigūnai teigia, kad itin prestižinėse vietose hektaras kainuoja iki 200 000 litų. Pirkimo-pardavimo sandoriuose vis dažniau nurodoma tikroji rinkos kaina. Valstybės registrų centras kasmet nuo 2003 m. išleidžia teritorijų žemės vertinimo masiniu būdu ataskaitas (žemės verčių žemėlapius). Šiuo metu renkama medžiaga 2006 m. ataskaitai.


Kainos – ne vien sandorių analizė


<tex>- Centras mus įpareigoja vietinėje spaudoje skelbti informaciją ir kviesti gyventojus dalyvauti sudarant žemės verčių žemėlapius, – sako E. Kalvaitis. – Skelbėme ir „Bangoje“.


Tačiau žemės vertės nustatomos ne vien tokiu būdu. Centre atidžiai studijuoja pirkimo-pardavimo sandoriuose nurodomas kainas, žemę vertina pagal jos būklę, vietą ir daugelį kitų parametrų. Bet, ko gero, pirmasis šaltinis yra minėti sandoriai. Antai Karklės kaime 2003 m., remiantis sandorių duomenimis, vienas 26 arų sklypas buvo įvertintas 85 tūkstančių litų suma. Po metų – 104 000 litų, pernai – 113 000 litų, gegužės mėnesį pasirodančioje teritorijų žemės vertinimo masiniu būdu ataskaitoje laukiama, jog minėto sklypo vertė prilygs maždaug 150 000 litų.


Ataskaitos darosi objektyvesnės, tačiau, anot žemėtvarkininkų ir žemės pardavėjų, rodo ir neprognozuotų žemės kainų kilimą. Tai patvirtina pateikta Karklės sklypų kainų dinamika. Žymiai padidėjo geros žemės kaina kitose vietose. Antai Dauparuose per paskutinius trejus metus už hektarą mokėta iki 60 tūkstančių litų, dabar prašoma iki 100 000, Girininkuose – nuo 5-7 tūkstančių litų kaina padidėjo iki 20, Lapiuose – iki 60 tūkstančių litų. Žemės brangimas pastebimas ir atokiose vietose. Jei sklypelis yra prie vandenų, kelių, jo vertė šokteli.


<sk>Garantuotas uždarbis


<tex>Žemės pardavėjams tai yra puiki proga oficialiai pralobti, o pirkėjai atranda galimybę investuoti sąžiningai ar nesąžiningai uždirbtus pinigus. Kaip kažkieno kišenėje atsiranda šešėlinėje ekonomikoje uždirbti pinigai, tenka tik spėlioti. Tačiau jie žemės rinkoje daug ką pakeitė. Valstybė už išperkamą iš piliečių žemės hektarą moka tik apie 2400 litų kompensacijas. Valstybė negali suspėti su rinkoje egzistuojančiais šuoliais. Žemėtvarkininkai sako, kad kompensacija yra irgi padidėjusi.


Ar ilgai išsilaikys tokios didelės geresnių vietų žemės kainos, šiandien niekas negali pasakyti. Vieni šneka, kad taip bus iki įvedant eurą, kiti – kad žemės brangimo procesas ilgai nesiliaus, nes vyksta ir gerųjų žemių daugkartinis perpardavimas. „Jau ne vienas kaimietis, pardavęs savo žemelę ir sveikatą spėjo susigadinti, – juokauja žemėtvarkininkai, – nes gautus pinigus pragėrė“. Tikėtina, jog žemė prestižinėje vietoje savo kainos nepraras ir eurui atsiradus. Bus lengvai uždirbamų pinigų, reikės juos realizuoti.


Didžiausios kainų sumaišties kaltininkai, kaip mano žemėtvarkininkai ir pirkimo-pardavimo sandorius tvarkantys pareigūnai, yra paprasčiausi perpardavėjai. Vieni įregistravę individualią veiklą, kiti dar gal nespėję, tačiau jų rankose perpardavimui įsigyti sklypai ilgai neužsibūna. Valstybę tenkina jų mokami mokesčiai (15 procentų nuo gautų pajamų arba 33 procentai pirkimo pardavimo kainų skirtumo). Brangūs sklypai trukdo kitiems žmonėms įsigyti žemės gyvenamai vietai.


Registrų centro Klaipėdos filialo Gargždų skyriaus vedėjas E. Kalvaitis mano, kad mūsų rajonas yra išskirtinis, nes šalia didelio miesto, jūros, kurorto. Visa tai turi didesnę trauką nei, sakysime, žemės Skuodo ar Šilalės rajonuose. Nors bendra žemės brangimo tendencija neaplenkė ir tų rajonų. Jei yra žemės paklausa, taip ir bus. O paklausą šiandien labiau diktuoja ne būtinybė įsigyti žemės, o perpardavus uždirbti.


Antanas SAKALAUSKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių