Aktualija

Perpildyti „varpeliai“ užrūstino šiukšlių rūšiuotojus

Gamtosauginiais tikslais ir šiukšlių rūšiuotojų patogumui sustatyti ryškiaspalviai konteineriai pastaruoju metu suteikia daugiau pasipiktinimo nei naudos. Pavyzdingi gyventojai jau kurį laiką kantriai kursuoja vežini šiukšlių pilnais automobiliais, tačiau dažniausiai namo grįžta su tuo pačiu kroviniu. Rasti tuščių „varpelių“ darosi neįmanoma ne tik mieste, bet ir kaimo vietovėse. Savivaldybės atstovai pripažįsta, kad „varpelių“ poreikis auga ir šį sukontroliuoti viliamasi gauta papildoma konteinerių partija. Tačiau antrinių žaliavų surinkimą sunkina ir pačių gyventojų akiplėšiškumas – „varpeliuose“ atsiduria viskas nuo lupenų iki žolės.

Šiukšles vežiojasi savaitėmis

Pro kraštus byrančios šiukšlės antrinėms žaliavoms – stiklui, popieriui ir plastmasei – skirtuose „varpeliuose“ pirmiausia iš kantrybės išvedė gargždiškius. Į „Bangos“ redakciją kreipusis gargždiškė pasakojo antrą savaitę nerandanti, kur dėti surūšiuotas atliekas. Vežina maišu su atliekomis moteris dviračiu apvažiavo beveik visą miestą, tačiau visur išvydo tą patį vaizdelį – „varpeliai“ perpildyti, o šiukšliavežės nematyti.

Aplink konteinerius surikiuotos atliekos piktina ir Maciuičių kaimo gyventojus. Maciuičių ir Kalniškės kaimų bendruomenės pirmininkė Alina Petkevičienė stebėjosi, kad pasauliniu mastu skatinamos ekologijos idėjos pas mus smukdomos. „Pati kurį laiką šiukšlių maišus vežiojausi automobilyje, nes kaime „varpeliai“ jau kelinta savaitė yra perpildyti. Nuvažiavusi į Gargždus pamačiau analogišką situaciją. Tokia netvarka tik mažina ūpą rūšiuoti atliekas“, – piktinosi A. Petkevičienė. Bendruomenės pirmininkė kreipėsi į Vėžaičių seniūniją, iš kur buvo nukreipta pas Savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus specialistus. Tačiau atsakymas, kad šiukšlės pagal sutartį vežamos kartą per mėnesį, bendruomeniškių netenkina. Viliamasi, kad sujudus patiems gyventojams bus atsižvelgta į augantį šiukšlių išvežimo poreikį.

Mėtosi buitinės atliekos

Maciuičiuose pakalbinti Ona Daukšienė ir Laimutis Palionis pripažino, kad kasdien pro langus matomi šiukšlių maišais apstatyti „varpeliai“ rėžia akį. Juolab kad neretai vietoje stiklo, popieriaus ar plastmasės prie „varpelių“ galima išvysti buitinių atliekų, drabužių, baldų ar net tualeto šiukšlinių turinio. „Pikčiausia, kad yra nesąžiningų žmonių, kurie šiukšlių maišus išmeta važiuodami pro šalį. Seniai svarstome, kaip reikėtų piktadarius sutramdyti, bet nesinori išėjus pyktis, kad vėliau langų neiškultų“, – baiminosi maciuitiškiai. Jie svarstė, kad prie „varpelių“ vis atsirandantys plastmasinės ir stiklinės taros maišai, matyt, atkeliauja ir iš aplinkinėse vietovėse esančių pirčių. „Patys šiukšles rūšiuojame, o jei „varpeliuose“ nėra vietos, antrines žaliavas esame priversti mesti kiekvienas į savo konteinerį. Bet net ir esant tuštiems „varpeliams“, aplink primetama įvairiausių šiukšlių, tačiau šių šiukšliavežiai neima“, – apgailestavo gyventojai.

Prašo bendruomenių pagalbos

Vėžaičių seniūnijos seniūno padėjėja Janina Žalgirienė informavo, kad „varpelių“ komplektus turi kiekviena didesnė seniūnijos gyvenvietė, tačiau jie išties tuštinami per retai. Dažnai susiduriama su problema, kad juose atsiduria nerūšiuotos šiukšlės, o aplink kraunamos stambiagabaritės atliekos. „Seniūnijos meistrė nuolat apvažiuoja gyvenvietes, tarp jų ir Maciuičių. Susikaupus didesniam kiekiui šiukšlių, samdome mašiną ir jas išvežame. Dažnai apie tokį poreikį mus informuoja patys gyventojai, tačiau juk ne kas kitas, o vietiniai žmonės tas šiukšles ir sukaupia. Žinoma, palaikyti švarą yra ir seniūnijos kompetencija, tačiau bendruomenės taip pat galėtų mums padėti bei sudrausminti kaimynus“, – įsitikinusi J. Žalgirienė.

Seniūno padėjėja patikino, kad kartais nepabijoma išnaršyti šiukšlių maišų, o radus jų savininkų duomenis, šie paprotinami buitines atliekas mesti į nuosavus konteinerius. Anot J. Žalgirienės, gyventojai yra supažindinti, kokias atliekas galima mesti į „varpelius“ – ant jų priklijuoti specialiai išspausdinti šiukšlių sąrašai. Deja, ne visi varginasi juos skaityti.

Gauti dar 138 „varpeliai“

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyriausiasis specialistas (ekologas) Remigijus Alšauskas „Bangą“ informavo, kad antrinėms žaliavoms skirtų „varpelių“ išvežimu rūpinasi UAB „Švaros diena“. Su įmone pasirašytoje sutartyje išties numatyta atliekas išvežti kartą per mėnesį ir kol kas tokio grafiko pakakdavo. Anot jo, stiklo, popieriaus ir plastmasės surinkimo poreikis vasarą visada išauga, todėl situaciją pagerinti tikimasi iš Aplinkos ministerijos gavus papildomų „varpelių“.

Iki šiol vienuolikoje Klaipėdos rajono seniūnijų buvo 210 „varpelių“, o neseniai gauta dar 138, t. y. 46 komplektai. Po dešimt komplektų gavo didžiausios Gargždų ir Priekulės seniūnijos, likusieji komplektai paskirstyti mažesnėms seniūnijoms. Anot R. Alšausko, trijų konteinerių komplektas aptarnauja vidutiniškai 400-600 gyventojų, todėl papildomi „varpeliai“ turėtų patenkinti šiukšlių rūšiuotojų poreikius.

„Šiuo metu UAB „Švaros diena“ paslaugos Savivaldybei per mėnesį kainuoja 4000 litų. Didėjant antrinių žaliavų supirkimo kainoms, Savivaldybės administracijos vadovai iškėlė klausimą, jog tokios šiukšlės galėtų būti vežamos nemokamai, kaip buvo šiukšlių rūšiavimo bumo pradžioje. Pasiūlymus surinkti antrines žaliavas išsiuntėme trims įmonėms ir tikimės, kad į juos bus atsiliepta“, – sakė ekologas.

Savivaldybės atstovams patys komunalininkai neretai turi pretenzijų dėl „varpelių“ turinio. Vietoje butelių ar stiklo kartais randama net nupjautos žolės. Viliamasi, kad vartotojai taip pat išmoks rūšiuoti ekonomiškiau – suspausti plastikinius butelius, suglamžyti kartonines dėžes. „Girdime žmones pykstant, kad surūšiuotos šiukšlės pilamos į tą pačią mašiną. Galiu patikinti, kad ji yra atskirta pertvaromis, ir šiukšlės jose nesusimaišo. Todėl prašome gyventojų rūšiuoti atsakingai ir neapsunkinti komunalininkų darbo“, – ragino Savivaldybės ekologas R. Alšauskas.

Į popieriui skirtus konteinerius GALIMA mesti laikraščius, žurnalus ir kitus spaudinius, popierių, kartoną. Laikraščiai ir kitoks popierius bei kartonas turi būti nepadengti plastiku, turi būti sausi ir švarūs, dėžutės – išlankstytos. NEGALIMA mesti pakuočių nuo picos, pieno ir sulčių, nes jie sudaryti iš įvairių sluoksnių: popieriaus, polietileno, kartono, folijos. Šios pakuotės turi būti rūšiuojamos į plastiko konteinerį.

Į plastmasei ir metalui skirtus konteinerius GALIMA mesti plastikinius butelius, indus nuo padažų, aliejaus, šampūno, įvairias plastiko, kartonines sulčių ar pieno pakuotes. Metant į konteinerį plastikinius butelius reikia nusukti kamštelius, nes jie pagaminti iš neperdirbamo plastiko. Buteliai nuo aliejaus ir padažų turėtų būti kuo švaresni. NEGALIMA mesti taros nuo organinių skiediklių, dezinfekcijos priemonių, detergentų ir kitų pavojingų cheminių medžiagų.

Į stiklui skirtus konteinerius GALIMA mesti butelius, stiklainius ir stiklo duženas. Butelius ir stiklainius reikia išplauti, nuimti kamščius ir jų žiedelius, pašalinti foliją. NEGALIMA mesti porceliano ir keramikos šukių, veidrodžių.

Jolanta VENSKUTĖ