Aktualija
Sutvarkyti sklypą – pigiau nei gauti baudą
Piktžolėmis užžėlę sodų sklypai – it peilis po kaklu kaimynystėje besitvarkantiems sodininkams. Pastaraisiais metais tokia bėda ypač paūmėjo, mat vis didesnė kolektyvinių sodų dalis lieka bešeimininkė – savininkai išvykę į užsienį, išsikėlę gyventi į kitas vietoves. Gelbėti sodininkus ėmėsi Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius – birželį priimti rajono miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo, švaros ir viešosios tvarkos taisyklių pakeitimai įgalina piktžolynų savininkus nubausti net iki 2 000 litų bauda.
Tvarko kaimynai
Į „Bangos“ redakciją kreipusis Vėžaičių miestelio sodininkų bendrijos „Šermukšnėlė“ narė guodėsi, jog kaimynų sklypas jiems tapo siaubu. Esą nešienaujamo gretimo sodo piktžolės „parsikrausto“ į jų sklypą, tad šeimininkai priversti savavališkai (ir savanoriškai) su dalgiu brautis į kaimynų teritoriją. „Tokia bėda ištikusi dalį sodininkų – ne vieni yra priversti šienauti netvarkomus sodus, kad piktžolėmis neapeitų pačių daržas“, – kalbėjo sodininkė.
Sodininkų bendrijos „Šermukšnėlė“ pirmininkė Vida Pociuvienė pripažino, kad netvarkomų sodų sklypų tema aktuali. Iš 207 bendrijoje esančių sklypų probleminių – apie 10 proc. „Visos bendrijos turi tą pačią bėdą. Bendrija savo vidaus taisyklėse yra numačiusi, kad netvarkomų sklypų savininkams gresia įspėjimas arba 200 litų bauda. Tačiau nubaustų savininkų nėra – kai kuriuos esame tik įspėję. Visi geranoriškai pažada susitvarkyti, teisinasi neturintys galimybės atvykti. Pavyzdžiui, šeima gyvena Telšiuose, bendrijos nario mokestį sumoka internetu, atvykti negali, nes augina mažą vaiką. Tokius irgi stengiamės suprasti. Būna ir tokių, su kuriais nepavyksta susisiekti – mato pirmininkės telefono numerį ir nekelia ragelio. Dalis šeimininkų už simbolinį atlygį suranda kokį taurelės mėgėją ir paprašo nušienauti sklypą, kartais ir patys neapsikentę savo pajėgomis šienaujame“, – situaciją soduose nupasakojo pirmininkė V. Pociuvienė.
Ji pripažino, kad bendrijų numatyta bauda – teorinė. Mat bendrija neturi galios skirti baudas. „Mums nedraudžiama surinkti tik stojamąjį bendrijos nario mokestį. Tačiau ir jį išsireikalauti – nemenkas vargas“, – teigė pirmininkė.
Kišenę patuštintų 2000 Lt
Piktžolynų savininkus tramdyti ėmėsi Klaipėdos rajono savivaldybė. Birželio pabaigoje vykusiame Tarybos posėdyje politikai patvirtino naujas Klaipėdos rajono miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo, švaros ir viešosios tvarkos taisykles. Anot Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo Edgaro Kuturio, į jas įtrauktas naujas punktas, kurio anksčiau nebuvo. Nuo šiol teritorijos savininkas privalo pjauti žolę, imtis kovos su piktžolėmis, augalų kenkėjais ir ligomis priemonių, tvarkyti ir prižiūrėti jiems nuosavybės teise ar kitais pagrindais priklausantį žemės sklypą. E. Kuturys akcentavo, kad naujai patvirtintos taisyklės galioja visame rajone, neišskiriant sodininkų. Tačiau šiuo atveju sodų netvarkymas apsiriboja nenušienauta žole, o ne kitais tvarkos ar gamtosaugos pažeidimais.
Už nešienautą teritoriją minėtos taisyklės sklypo savininkui gali užtraukti įspėjimą arba baudą iki 2 000 litų. Anot E. Kuturio, Viešosios tvarkos skyrius jau nagrinėjo vieną netvarkomos teritorijos atvejį – Gargžduose sklypą turinčiam kretingiškiui skirtas įspėjimas, jis geranoriškai teritoriją nušienavo.
Nuo praėjusių metų lapkričio Savivaldybėje veikiančio skyriaus specialistai yra surašę per 140 administracinės teisės pažeidimų protokolų. Dalis jų – sodininkų bendrijose. „Skyrius baudas skirti gali pagal tuos teisės aktus, kurie numatyti valstybiniu lygiu arba patvirtinti Savivaldybės tarybos. Pavyzdžiui, sodininkams negalioja Gyvūnų globos, laikymo ir priežiūros Klaipėdos rajone taisyklės, tačiau galioja kovinių šunų registracijos tvarka. Jei šuo pridarė nuostolių ar įkando, sužalojo kitą augintinį, šeimininkas taip pat baudžiamas administracine tvarka, nepriklausomai nuo to, gyvena soduose ar kitoje teritorijoje. Sodininkus kartu su aplinkosaugininkais neretai įspėjame arba nubaudžiame dėl netvarkomų nuotekų, kitų aplinkosauginių pažeidimų“, – teigė E. Kuturys.
Sodininkus prilygina juodaodžiams
Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Eidigintas Germanavičius „Bangai“ teigė, kad apleistų sklypų problema ne kartą kelta daugumoje savivaldybių. Tačiau Sodininkų bendrijų įstatyme vis neatsiranda su šia netvarka susijusių pataisų. „Jei bendrijos neranda bendros kalbos su sklypų netvarkančiais sodininkais, tiesos ieškoti galima teismo keliu. Bet žinote, kokios ilgos teismų procedūros“, – nutęsė E. Germanavičius. Jis neslėpė, kad permainų sodininkai viliasi po rudenį įvyksiančių Seimo rinkimų, mat kelios partijos aktyviai deklaruoja sodininkų problemas rinkiminėse programose įrašiusios prie svarbiausių darbų. „Netvarkomi sodai – tai sąvoka, kurią galima įvardyti platesne prasme. Savininkai ne tik neprižiūri sklypų, bet ir savivaliauja: pažeidžia ribas, sodina medžius vienas kito teritorijoje, užtveria važiuojamąją dalį ir t. t. Soduose 70–80 proc. statinių yra neįteisinti. Tai beviltiški reikalai. Ar mūsų situacija keisis, priklausys ir nuo to, kaip naujoji Vyriausybė traktuos tokių statinių įteisinimą.
Iki 2014 m. pabaigos ES padedant 95 proc. kiekvienos savivaldybės gyventojų turi būti aprūpinami viešojo vandens tiekėjo tiekiamu vandeniu ir nuotekų tvarkymo paslaugomis. Tačiau sodai – lyg balta dėmė. Šalyje yra daugiau kaip 1 200 sodininkų bendrijų, tačiau niekas negali pasakyti, nei kiek juose sklypų, nei kiek gyventojų, vaikų. Savivaldybės kreivai žiūri į sodus, nenori prisiimti atsakomybės už šias teritorijas. Mes esame kaip juodaodžiai Amerikoje 1930-aisiais“, – įsitikinęs asociacijos pirmininkas.
Jolanta VENSKUTĖ
