Aktualija

Policijos pareigas prisiimti prašoma ir seniūnų


Siekiant glaudesnio policijos ir seniūnijų bendradarbiavimo, praėjusią savaitę Klaipėdos rajono savivaldybėje į susitikimą pakviesti rajono seniūnijų seniūnai. Apie jų teritorijoje kylančias viešosios tvarkos ar nusikalstamumo problemas bei efektyvesnį tvarkos užtikrinimą kalbėtasi su rajono Policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio viršininke Dovile Lučinskiene.


Seniūnai išnaudojo progą išsakyti rajono vietovių problemas, susijusias su viešuoju saugumu bei aptarė, kokių priemonių reikėtų imtis stiprinant policijos pareigūnų sutelktumą atokesnėse vietovėse. Tačiau daugiausia diskusijų įplieskė nuo kovo 1 d. Administracinės teisės pažeidimų kodeksą papildę pakeitimai, pagal kuriuos seniūnams primesta atsakomybė nagrinėti smulkius administracinius teisės pažeidimus bei surašyti protokolus už juos.


Trūksta pajėgų


Policijos departamento, Lietuvos savivaldybių seniūnijų asociacijos bei Klaipėdos apskrities policijos komisariato iniciatyva surengtame susitikime su seniūnijų vadovais aptarta, kokių prevencinių priemonių reikėtų imtis užtikrinant rajono gyventojų saugumą.


Seniūnijose viešoji tvarka patikėta apylinkių inspektorių priežiūrai, tačiau D. Lučinskienė neneigė, kad darbuotojų pajėgų trūksta. Vienuolikoje seniūnijų oficialiai dirba 12 apylinkės inspektorių, tačiau šiuo metu du tenka pavaduoti. Pareigūnės teigimu, šalia uostamiesčio esančiose Dovilų bei Sendvario, taip pat atokioje Kretingalės seniūnijoje turėtų dirbti po du inspektorius, tačiau dirbama po vieną. Sendvario seniūnas Juozas Lingis akcentavo, kad šioje teritorijoje reikėtų ypač stiprinti policijos pajėgas, mat naujos statybos rajonuose nesiliauja siautėję vagys.


Apylinkių inspektoriai dirba nuo 8 iki 22 val., skirstant darbo laiką į rytines ir vakarines pamainas. Nors savaitgaliais jiems dirbti nebeleidžiama, dėl nusikalstamų veikų inspektoriai į kuruojamas apylinkes vyksta ir laisvadieniais bei ne darbo valandomis. Gyventojai atsakingų pareigūnų kontaktus gali sužinoti seniūnijose, taip pat rajono Policijos komisariato internetinėje svetainėje www.policija.lt/krpk“.


Siekia būti matomi


Didžiausia problema rajone ir toliau išlieka vagystės, kurias pažaboti padėtų saugios kaimynystės grupių kūrimasis. Tokios grupės rajone pastaraisiais metais buriasi vis aktyviau. Šiuo metu jų yra 14, iš jų 7 Gargžduose, 5 – Sendvaryje, po vieną Vėžaičiuose ir Kretingalėje.


Rengiant bendruomenių susirinkimus į juos seniūnų prašyta pakviesti ir policijos pareigūnus. Tokiu būdu būtų galima suteikti papildomos informacijos apie taikomas prevencijos priemones, o tuo pačiu ir atkreipti gyventojų dėmesį į policijos veiklą bei aktyvumą. „Policijos pareigūnas turi būti matomas nuolat, o ne tik įvykus nelaimei“, – akcentavo policijos atstovė.


Pasidžiaugta, kad per pastaruosius metus aktyviai reiškiasi policijos rėmėjai. Jau antrus metus jų skaičius nekinta – rajone yra 85 policijos rėmėjai, tarp kurių yra ir keletas seniūnijų seniūnų.


Informaciniai stendai dingo


Rajono Policijos komisariatas keletą kartų rengė daiktų žymėjimo akcijas, kuriomis susidomėjo nemažai gyventojų. Žmonės žymėjo telefonus, kompiuterius, vaikai vežė dviračius. Negarantuojama, kad žymėtas daiktas neabejotinai bus rastas, tačiau jau vien užklijuotas perspėjantis lipdukas atbaido vagis. D. Lučinskienė patikino, kad akciją būtų galima surengti bet kurioje seniūnijoje, jei tik atsirastų daugiau norinčiųjų.


Pritarta pasiūlymui seniūnijose pastatyti specialias dėžutes, į kurias gyventojai galėtų įmesti raštelius su anonimine informacija apie seniūnijos viešosios tvarkos problemas. Tačiau prisiminus Savivaldybėje veikiančio pasitikėjimo telefono fiasko, tokios priemonės garantuotu efektyvumu seniūnai abejojo.


Seniūnijose taip pat ketinama pakabinti specialius stendus „Policija informuoja“. Nors tokie stendai, anot D. Lučinskienės, buvo išdalinti, seniūnai tik gūžčiojo pečiais, mat jie stendų nėra gavę. Taip pat svarstyta galimybė nustatyti priėmimo valandas, per kurias gyventojai galėtų pabendrauti su apylinkės inspektoriumi bei seniūnu.


Baus pažeidėjus?


Seniūnams vienas aktualiausių klausimų pastaruoju metu yra nuo kovo 1 d. įsigalioję pakeitimai Administracinės teisės pažeidimų kodekse. D. Lučinskienė patvirtino, kad policijai nurodyta išgryninti funkcijas ir pagrindinį dėmesį skirti nusikalstamoms veikoms. Pakeitimuose nurodoma, kad seniūnai taip pat turi nagrinėti administracinės teisės pažeidimų bylas bei kontroliuoti viešosios tvarkos laikymąsi ir už atitinkamus pažeidimus surašyti protokolus, skirti baudas. Tai būtų smulkių pažeidimų fiksavimas, tokių kaip švaros, triukšmo ar naminių gyvūnų priežiūros taisyklių laikymasis. Tokie įgaliojimai seniūnams esą buvo numatyti ir anksčiau, tačiau praktiškai jų niekas netaikė.


Dovilų seniūnė Nijolė Ilginienė nerimavo, kad seniūnai nežino, kaip protokoluoti tokius įvykius, kokiais kriterijais remtis. „Seniūnų kompetencijoje ir taip daug veiklos. Tokiems papildomiems įgaliojimams vykdyti galbūt reikėtų naujo specialisto, jau nekalbant apie papildomą laiką ir išlaidas. Net pareigūnai surašydami protokolus privelia klaidų, todėl visų pirma reikėtų mokymų, per kuriuos mums išaiškintų visas „plonybes“, – įsitikinusi ji. Endriejavo seniūnė Laimutė Šunokienė pridūrė, kad vienas pats seniūnas vargu ar gali nuspręsti, kokias būtent sankcijas taikyti esant nusižengimams.


D. Lučinskienė paaiškino, kad seniūnai šią pareigą turėtų vykdyti pagal nuostatus, darbo krūvį bei galimybes bei ne vieni, o bendradarbiaudami su apylinkių inspektoriais. Tačiau seniūnai tokius raginimus vertino skeptiškai ir pusiau rimtai užsiminė, kad jiems betrūksta tik policininkų uniformų bei ginklų.


Klaipėdos rajono PK VTS prevencijos poskyrio viršininkė D. Lučinskienė informavo, kad policijos pasiekiamumas rajono seniūnijose skiriasi ne tik pagal atstumus, bet ir pagal nusikalstamos veikos pobūdį.


Greičiausiai, per 12 min., turi būti reaguojama į pranešimus apie rengiamą, daromą ar padarytą sunkų arba sunkų, apysunkį nusikaltimą, kai gresia pavojus nukentėjusiojo gyvybei, sveikatai ar didelės vertės turtui (t. y. nužudymas, išžaginimas, seksualinis prievartavimas, vaiko pagrobimas, didelės vertės turto vagystė, plėšimas, turto sunaikinimas visuotinai pavojingu būdu, riaušės ir pan.).


Į pranešimus apie rengiamą, daromą ar padarytą apysunkį ar nesunkų nusikaltimą, arba tais atvejais, kai nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai gali kilti pavojus, kai nėra informacijos apie nukentėjusiojo būklę ar kyla pavojus dėl neteisėto turto pasisavinimo, reaguojama turi būti per 20 min.


Kai nukentėjusiajam ar jo turtui pavojus negresia, ar padaryti kiti teisės pažeidimai, reagavimo laikas yra 1 val.


Tačiau šiuo metu rekomenduojama, kad patruliai mieste į įvykio vietą turi nuvykti per 15 min., rajone –per 60 min. Operatyvinė grupė mieste turi nuvykti per 30 min., rajone per 90 min.



Jolanta VENSKUTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių