Alkoholizmas – baisus žodis net alkoholikams

Anoniminių alkoholikų (AA) grupė „Minijos švyturys“ Doviluose ir Gargžduose veikia senokai, tačiau jos veiklos nesupranta alkoholikai, dauguma visuomenės narių, ne visi rajono valdžios atstovai. Darbdaviai nežino, jog čia gali rasti pagalbą sveikstantys alkoholikai. Dauguma dar nesuvokia, kad alkoholizmas – liga, o ne apsileidimas. Dalyvavimas AA grupės susirinkimuose padeda išlikti blaiviems. Lapkričio mėnesį Gargždų kultūros centre vyksiančiame atvirame susirinkime apie tai bus kalbama su rajono valdžios atstovais, darbdaviais, nuo alkoholio kenčiančių žmonių artimaisiais, visuomenės nariais. Kviečiami visi, besidomintys šia problema.

Neišgydoma, bet pristabdoma

Netrukus 9 metų sukaktį minėsianti AA grupė „Minijos švyturys“ pirmiausia įsikūrė Doviluose. Seniūnė Nijolė Ilginienė geranoriškai pasiūlė patalpas seniūnijoje. Ir dalis doviliškių prablaivėjo. Gargždų parapijos klebonas kan. Jonas Paulauskas sudarė galimybę rinktis Šeimos centre, Žemaitės g. Antradienio ir penktadienio vakarais vidutiniškai 8 AA grupės nariai čia praleidžia po porą valandų, diskutuodami apie savo problemas. Susirinkimai uždari, tik išimtinais atvejais leidžiama dalyvauti ne grupės nariams.

Čia renkasi sveikstantys alkoholikai. Įvairių profesijų, išsilavinimo, socialinės padėties. Ši liga nesirenka. „Vienintelė sąlyga tapti mūsų grupės nariu – norėti mesti alkoholį ir sveikti, – dėstė anoniminiai alkoholikai. – Alkoholizmas – nepagydoma, progresuojanti fizinė ir psichinė liga, tačiau pristabdoma.“

Virginijus pridūrė, kad pakvietus didelių alkoholio prob­lemų turintį žmogų dalyvauti susirinkimuose, šis atšauna, kad „dar ne toks“.

„Alkoholizmas – baisus žodis. Dvejus metus negalėjau priprasti prie jo, nors pripažinau, kad esu alkoholikas“, – neslėpė AA grupės narys Virgis.

Jonas prisipažino ją lankantis 18 metų, tačiau blaivybės stažo nesureikšmina: viena taurė – ir atkrytis. „Naktimis sapnuoju, kad geriu alkoholį, esu girtas. Ir kaip gera, kai prabudęs supranti, jog tai tik baisus sapnas, – ištarė Virginijus. – Užėjus begaliniam alkoholio poreikiui, skambinu likimo draugui ir klausiu, ką jis tokiais atvejais daro.“

Lankys visą gyvenimą

AA grupės nariai teigė, jog atkrytis pasitaiko tiems, kurie nustoja lankytis susirinkimuose. „Čia mes atvirai kalbamės apie savo bėdas, nes geriausiai jas suprantame, bendraujame, dalijamės patirtimi“, – dėstė anoniminiai alkoholikai.

Virgis prisipažino, jog prieš keliolika metų išgirdęs, kad yra tokia pagalba alkoholikams, pagalvojęs, jog tai „bepročių lizdas“.

Grupės nariai pripažįsta visus būdus, kurie padeda alkoholikui sveikti. Vieni koduojasi, kitiems išlikti blaiviems padeda tikėjimas, darbas ar pomėgis.

Virginijus, pragėręs namus, šeimą, 15 metų nebevartoja alkoholio. „Man žmona davė šansą pakilti: nuvežė į Priklausomybių ligų centrą. Išblaivėjęs pasakiau, kad man reikia AA grupės, kurią lankysiu visą gyvenimą“, – dėstė sveikstantis alkoholikas.

Jonas prasitarė, jog anūkas jam kyštelėjo straipsnį. „Apie tavo „latrus“ parašyta... Aš džiaugiuosi, kad Gargžduose yra AA grupė“, – kalbėjo jis.

Ligoniai diskriminuojami

Artūras apgailestavo, jog alkoholikai diskriminuojami, nors pasaulyje ši liga seniai pripažinta. „Kai pasakau diagnozę, pradeda smerkti. Iš veido sprendžia apie mane“, – kalbėjo pašnekovas.

Anoniminiai alkoholikai akcentavo, jog sveikstantiems alkoholikams sunku susigrąžinti pasitikėjimą. „Daugeliui darbdavių išgirdus žodį „alkoholikas“, prieš akis iškyla apžėlęs, pasmirdęs „bomžas“. Jonas pasakojo, jog įsidarbinti atėjo moteris, 16 metų nebevartojanti alkoholio, tačiau jos veidas buvo pamėlęs – ne visų alkoholikų veido spalva atsinaujina. Darbdavys ją išvarė lauk.

Po paskutinio užgėrimo prieš 17 metų Artūras atėjo į darbovietę ir paprašė nemokamų atostogų, kad galėtų gydytis nuo alkoholizmo. Išleido, bet už poros savaičių darbdavys paskambino ir liepė grįžti į darbą. „Bet gydymas trunka 28 dienas. Ką daryti? Pasitariau su psichologe. Ji pasakė, jog nutraukęs gydymą ir grįžęs į darbą liksiu alkoholiku, – kalbėjo Artūras. – Darbdavys nepripažino šios ligos. Nusprendžiau gydytis. Po to sugrįžus tą pačią dieną man liepė išeiti iš darbo „savo noru“. Daug metų dirbau toje įmonėje, į mane nemažai investavo, nes kėliau kvalifikaciją.“ Darbdavys nesuprato, kiek lėšų prarado, taip pat gerą darbuotoją, 17 metų nevartojantį alkoholio.

Artūras, pasinaudojęs šios įmonės patirtimi, įkūrė savo verslą, ir puoselėja iki šiol.

„Mano darbdavys suprato, kas yra ši liga, ir stūmė gydytis, bet aš spyriojausi, kol suvokiau, kad reikia lipti iš duobės“, – prisipažino Svajūnas.

O Virgį, alkoholiką, išvarė iš darbo. „O kai sužinojo, kad nebegeriu, vėl susigrąžino. Toje srityje dirbu 15 metų“, – patikino sveikstantis alkoholikas.

Atėjęs naujas AA grupės narys prisipažino, kad jį atleidęs darbdavys rekomendavo lankyti šią grupę ir tuo atveju žadėjo vėl priimti į darbą. Tai pastūmėjo surengti atvirą susirinkimą-susitikimą su darbdaviais, rajono valdžios atstovais ir visuomene, kad suteiktų žinių apie alkoholizmą ir jo varginamų žmonių problemas, pagalbą, kurią gali suteikti AA grupė.

Anoniminių alkoholikų grupės atviras susirinkimas vyks lapkričio 16 d. 13 val. Gargždų kultūros centro konferencijų salėje.

Virginija LAPIENĖ

Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Rojaus vartų pensininkams neatvėrė

„Prezidente, kodėl žudote? Mūsų su vyru pensija tik 2 tūkst. eurų. Kodėl mažinate?“ – šis tautietės klausimas Prancūzijos prezidentą užklupo per…

Plačiau »

Virginija LAPIENĖ

Bendraukite su mumis Facebook

Savaitės klausimas

Ar domitės savo giminės istorija?