Apie dvi epidemijas

Klaipėdos rajone liustijasi dvi epidemijos. Rodos, vienos būtų per akis, bet cielos dvi įsismarkavo, ir rods mėnesį dar tikrai nesitrauks. Šios epidemijos pas mus kol kas oficialiai neskelbiamos, bet labai akivaizdžios.

Pirmoji – tai gripas, kuris ir vėl netikėtai mutavo ir iš skiepų išsičydijo, šlavinėjasi viešose vietose.

Antroji epidemija irgi tose vietose siautėja, bet įsimetė ne į poliklinikas, ne į gerkles, o į miesto pastatų sienas, stendus, gyvatvores, degalines – ką ten, net ant mobilių objektų. Galėtumėm beveik ir nesusirūpinti, jei tik viešose vietose ta naujoji liga tesiaustų, parėjęs vienas namo galėtum panosį vietnamietiška pasitepti, rankas nusiplauti, smegenis kokia knyga apie pantagriuelizmą pašviesti. Bet tikra bėda – tas virusas ir į paprastų žmogelių trobas įsisunkė: įsimetė ir į kompiuterius, į feisbukus ir šiaip į daugelį laikraščių. Pagal didumą simptomų galime nustatyti sudėtingą, faktiškai negydomą snukio ligą. Neramu – dar visai neseniai ta liga tik kanopiniams gyvuliams būdavo nustatoma – ark­liams, ožiams ir avinams. Kas galėjo pamanyt, kad ūmai šį metą ir nekanopiniams persiduos?

Visgi tos dvi epidemijos nėra panašios – siautėja skirtingose struktūrose, o ir profilaktika skirtinga. Gripas dažniau suriečia nupiepėlius, jo galima saugotis nosinėmis, kamparo aliejais, optimizmu, organizmo grūdinimu ir pan. Būtina gerti daug pelkinių vingiorykščių arbatos, toji bus tikra gripo profilaktika. Jau susirgus taip pat gerti žilvičių, plaučių, raktažolių, liepžiedžių, isopų, raudonėlių arbatų ir panašiai. Nepamiršti maisto kruosyti pipirais, garstyčiomis ir kitais aštriais dalykais, medaus kartais burnoj pasulpėti. Česnakų, beje, taip labai nereikia liaupsinti, jie tinka ne visiems, o tik vėjo tipo žmogeliams – tiems, katrie vėjo perpučiami, liauni, dideliais dantimis, katrie pokalbio temą greitai ne laiku keičia. Kitokiems – sunkiems, rausviems, minkštiems ir ilgai mąstantiems česnakų šiukštu, nes netikėta zlastis gali pradėti imti, – krienų gėrimo geriau jiems susitaisyti.

Snukio ligai gyvuliams profilaktika labai aiški – neėsti jonažolių. Ta neįprasta liga jiems, prisiėdusiems jonažolių, pasireiškia pilvo išsipūtimu, giliu dūsavimu, melancholija, nukramimu, zūbų raitymu, akių vartymu ir apetito stoka. Žmonėms snukio liga dažniausiai kyla iš didelių interesų ir tik mažumai – iš idėjos. Interesantams liga aiškiai pasireiškia galvos padidėjimu (itin sunkiais atvejais gali užaugt sulig daugiabučiu), nenustovėjimu vienoje vietoje, apsnigta galva įgauna gudrų ar melancholišką žvilgsnį, ligonį apima didelis troškulys ir Seimo aukštumų troškimai, padidėja kai kurių kūno vietų plaukuotumas, randasi choleriškų bruožų (kai viskas daroma greit ir iš baimės).

Nėr nė ką patarti – nebent štai vienas vokietis homeopatas siūlo beviltiškais snukio ligos atvejais tokį gydymąsi: tas ligonis, kuriam nosyje auga plaukai, turėtų jais susirišti su tuo ligoniu, kurio didžiausi interesai ir kurio plaukai auga užpakalyje. Anot vokiečio, tokiais atvejais gydymasis kartu susirišus visuomet yra geriau, nes taip stiprinamas tarpusavio imunitetas.

Nežinia, kiek tai gali padėti, galgi blogiau nebus. Bet labai ir nesigąsdinkim, jeigu kas išsigando – pagal turimus duomenis, snukio liga labai ilgai netrunka: tas žabaltys mėnesį du po truputėlį auga, pasiekia piką iki blogumo ir ūmai plūst kaip koks spuogas – viską kaip ranka sulig diena nuima.

Giedrė BRUŽIENĖ

P. S. Būti sveikiems linki Giedrės ir Lino Bružų žolelių ūkis „Žolelės. Viršūnėlės ir šaknelės“, Gerduvėnai, tel. 8 614 16 798.


Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Diagnozė

Žurnalistinio darbo metu dažnai tenka klaidžioti rajono kaimuose ir miesteliuose, kol surandi gatvę, kurioje gyvena reikalingas žmogus. Pasiteiravus vietinio gyventojo,…

Plačiau »

Virginija LAPIENĖ

Bendraukite su mumis Facebook

Savaitės klausimas