Apie kokybišką žiniasklaidą – iš jaunų žurnalisčių lūpų
Masinės informacijos pinklėse atsidūrusią visuomenę vaduoti imasi jaunimas. Palangiškių moksleivių grupė trečią kartą sukvietė žurnalistika besidominčius bendraamžius, kuriems paskaitas vedė žymiausi šiandienos Lietuvos žurnalistikos asai. Kelių dienų festivalyje jaunimui norėta paaiškinti, kuo skiriasi profesionali, etiška ir atsakinga žiniasklaida nuo menkaverčių informacijų ir kaip žiniasklaidos dėka ugdytis kritinį mąstymą. „Jei nevalgai neskanaus maisto, tuomet kodėl naudojiesi neskania žiniasklaida?“ – tokiu klausimu jaunimą pasitiko festivalio lektoriai, tarp kurių buvo ir Klaipėdos rajonui pažįstamos jaunosios kartos žurnalistės.
Kaip atskirti žalingą žurnalistiką nuo tos, kuri kelia jūsų bendrą išprusimą? Dar geriau – kaip pačiam pasirinkti, kurios žiniasklaidos priemonės vertos dėmesio? Į šiuos klausimus jau kurį laiką atsakyti bando Palangoje veikianti neformali jaunimo grupė. Palangos senosios gimnazijos vyresniųjų klasių moksleiviai ir kelių Lietuvos universitetų studentai pernai susivienijo ir surengė pirmąjį jaunųjų žurnalistų festivalį „Dramblys“. Drąsus bandymas pasiteisino – šiemet festivalis vyko jau trečiąjį kartą. Vienas iš iniciatorių Žygimantas Mitkus patikino, kad rengėjų tikslas yra ugdyti kritišką būsimųjų žurnalistų kartą, o tuos, kurie svajoja apie šią profesiją, iš karto nuteikti, kad žurnalistika – ypač atsakinga profesija.
Praėjusį savaitgalį į Palangą susirinko bemaž 50 jaunųjų žurnalistų nuo 16 iki 29 metų. Tiesa, dalis jaunimo festivalio programa susidomėjo ne dėl profesinės naudos, bet norėdami padiskutuoti su įdomiais žiniasklaidos apžvalgininkais. Paskaitas festivalyje vedė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, žurnalistai Andrius Tapinas, Rytas Staselis, Audrius Lelkaitis, Andrius Nanėnas, Vykintas Pugačiauskas, interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė. Organizatorių teigimu, pasikviesti vienus žymiausių Lietuvoje žurnalistus nebuvo problemų. Išgirdę festivalio misiją kai kurie lektoriai sutikimą davė tiesiog per Facebook. Visų jų paskaitų temos siejosi su esminiu tikslu – įrodyti profesionalios žiniasklaidos svarbą.
Festivalyje „Dramblys“ paskaitas skaitė ir „Bangos“ skaitytojams pažįstamos žurnalistės – įvairiuose žiniasklaidos projektuose dirbanti gargždiškė Toma Mačiulskytė bei Vilniaus universiteto žurnalistikos instituto studentė Kotryna Reimerytė. Ji prieš metus pirmąją žurnalistinę praktiką atliko laikraštyje „Banga“, o parašyti straipsniai buvo įvertinti kaip geriausias tų metų praktikos darbas visame VU Žurnalistikos institute. Skaitytojams pateikiame jaunųjų žurnalisčių pastebėjimus apie tai, kaip svarbu profesionaliai vertinti žurnalisto atsakomybę ir informacijos turinį.
- Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto trečiakursė Kotryna REIMERYTĖ yra radijo stoties „Laisvoji banga“ laidų vedėja, šią vasarą praktiką atlikusi LRT radijuje, taip pat naujo sporto žurnalo „Sport Advance“ straipsnių autorė.
– Šių dienų žurnalistika neišvengiamai veda į nišinę žiniasklaidą. Auditorijai nebereikia žiniasklaidos priemonių, skirtų masėms žmonių. Jie geriau susiras leidinį, radijo stotį ar televizijos kanalą, kuris skelbia būtent jiems rūpimas naujienas. Todėl manau, kad ateityje žurnalistikos laukia segmentacija. O profesionali žurnalistika – tai geras savo amato (žurnalistikos) ir temos, kuria rašai, išmanymas. Tam reikalinga baigti studijas arba rimtai domėtis.
Kokiomis žiniasklaidos priemonėmis pasitikiu pati? Tai yra dienraščio „Verslo žinios“ interneto portalas vz.lt, taip pat klausausi LRT radijo, o kalbant apie televiziją, labiausiai irgi pasitikiu LRT. Kartais klausau „BBC World“ radijo stoties. Tiems, kas nori profesionalių naujienų, siūlau susimokėti už skaitomą turinį. Jeigu žiniasklaidos priemonė gyvena tik iš reklamos, manau, patikimumas krenta. Nesakau, kad tai taisyklė, bet galbūt tendencija.
- Gargždiškė Toma MAČIULSKYTĖ pati stebisi, kaip ilgai ieškojo kelio į savo pašaukimą – žurnalistiką. Nuo mažumės aktyviste buvusi ir teatru besižavėjusi mergina pasirinko lietuvių filologijos ir teatro režisūros studijas, o šiuo metu studijuoja magistrantūroje analitinę žurnalistiką. Pirmąją žurnalistinę praktiką mergina gavo viename Palangos laikraštyje, kur buvo atsakinga už vasarą leidžiamą priedą. Po kurio laiko Toma įsidarbino, kaip pati sako, į savo svajonių darbovietę – radijo stotį „Lietus“, kur darbas tiesioginiame eteryje priminė teatrą kitoje erdvėje. Šiuo metu žurnalistė dirba vykdančiąja prodiusere televizijos laidoje „Emigrantai“, taip pat „Pasaulis X“ žurnaliste, yra dirbusi žurnale „Lamų slėnis“, o šiuo metu įgyvendina pačios projektą – leidžia internetinį žurnalą „Kūnas Mag“.
– Tokio pobūdžio renginiai kaip „Dramblys“ jauniems žmonėms rodo, jog kasdien interneto portaluose matoma žurnalistika nėra gerasis pavyzdys. Joje daug žalingų dalykų. Taigi manau, kad tokie susitikimai augina jaunus žmones ir plečia jų akiratį. Reikia dirbti profesionaliai, studijuoti ir siekti aukštumų, kad ateityje netaptume pajuokos ar diskusijų objektu, prastai atlikdami savo darbą.
Studijuodama magistrantūroje suvokiau, kokia didelė galia yra žiniasklaida ir kokia atsakomybė tenka jai. Žurnalistiką studijavęs žmogus niekada neleistų sau rašyti antraštės, kuri neatitinka turinio, nepateiktų savo subjektyvios nuomonės, t. y. nedarytų esminių klaidų, kurias daro žmonės, „neragavę“ studijų.
Festivalyje „Dramblys“ dalyviams pasakojau ir apie savo žurnalistinę patirtį. Esu ne politikos ar ekonomikos žurnalistė ir dėl to man nė kiek ne gėda. Net ir kultūrai, menui ar gyvenimo būdui reikia turėti žinių ir išmanymo. Svarbiausia yra nemeluoti sau, daryti tai, kas tau patinka, o tada daryti tai gerai ir profesionaliai. Greta kitų veiklų, jau trečius metus dirbu laidoje „Emigrantai“. Esu vykdančioji prodiuserė ir atsakau už laidos viešuosius ryšius: pranešimus spaudai, komunikaciją. Praėjusiais metais pradėjau dirbti „Lietuvos ryto televizijos“ laidoje „Pasaulis X“. Galvojau, jog tai avantiūra, bet patekau į dar vieną žurnalistinę mokyklą. Bendravau su įvairiausiais žmonėmis: ekstrasensais, bioenergetikais, psichiatrais ir t. t. Tokios temos man labai tolimos, tačiau pagilinau savo, kaip žurnalistės, įgūdžius.
Festivalyje „Dramblys“ dar prieš pradėdama kalbėti jaunųjų žurnalistų paklausiau, kas iš jų yra studentai. Rankas pakėlė 4–5 žmonės. Žurnalistinio darbo bandę prisipažino irgi tiek pat žmonių. Tad akivaizdu, jog moksleiviai praktiškai nežino, kas jų laukia studijuojant žurnalistiką. Dėl to dalinuosi savo pastebėjimais, kokias asmenines savybes privalo turėti žurnalistas:
– nieko nebijoti;
– greitai reaguoti;
– būti atidus detalėms ir savo aplinkai (žurnalistas galvoje turi būti sukaupęs didelę duomenų bazę, naudingą praktiniame darbe);
– mylėti žmones ir būti empatiškas;
– būti kūrybiškai išprotėjęs;
– būti smalsus ir domėtis viskuo.
