Apie Šv. Pranciškaus onkologijos centrą

Kažkas nuostabaus, jaudinančio ir pakilaus įvyko Lietuvoje. Pranciškonai vienuoliai įkūrė pirmąjį Šv. Pranciškaus onkologijos centrą Klaipėdoje. Šio centro tikslas – pagerinti vėžiu sergančiųjų ir jų šeimų gyvenimo kokybę.

Šis projektas prasidėjo 2000 metais, kai kretingiškė Aldona Kerpytė sužinojo, kad serga vėžiu. Jai atlikta operacija buvo sėkminga, bet sunkiausia dalis, sergant vėžiu, buvo stresas ir įvairios, be abejo, neigiamos emocijos. Ji jautėsi vieniša, atskirta ir išsigandusi. Kadangi Aldona yra sumani moteris ir lyderė iš prigimties, ji nusprendė suburti grupę žmonių, sergančių vėžiu, kurie norėtų susitikti, išsikalbėti ir palaikyti vienas kitą. Įkurta bendruomenė „Vilties piligrimai“ rinkosi kartą per mėnesį net 4 metus Kretingos Šv. Širdies Pranciškonių misionierių vienuolyne. Vėliau dar 9 metus bendruomenė rinkosi Kretingos MBO pranciškonų vienuolyne. Bendruomenė augo, ir ryšys tarp jų stiprėjo. Brolis Benediktas, brolis Evaldas ir Aldona sumanė pastatyti nuolatinį centrą Klaipėdoje. Jau pati projekto pradžia prasidėjo sėkmingai, kai Klaipėdos meras, išgirdęs apie šį sumanymą, ne tik palaikė idėją, bet ir įtikino Klaipėdos savivaldybę suteikti 2,4 ha žemės plotą naujam centrui visai netoli Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos departamento.

2007 metų rugpjūčio pradžioje buvau pakviestas dalyvauti ceremonijoje. Renginys turėjo vykti netoli pagrindinių miesto ligoninių, šiaurinėje Klaipėdos miesto dalyje. Visa vasarą nedžiugino smagiu oru, tad ir ši diena buvo ne išimtis: šalta, lietinga ir šlapia, po kojomis purvynas. Atvykau į sutartą vietą apie 16 val. tiksliai net nežinodamas, ko tikėtis. Būrys žmonių lūkuriavo pagrindinėje automobilių aikštelėje, o aš dairiausi ieškodamas minioje kokio nors pažįstamo veido. Bet nieko nepamačiau. Tuomet priėjo pranciškonas vienuolis brolis Benediktas, kuris laukė manęs ir pasveikino atvykus. Vis dar nežinojau, ko tikėtis. Po kelių minučių būrys žmonių, apie 200, pajudėjo takeliu miško link. Kol ėjome, debesys išsisklaidė, ir pašvietė saulė. Netrukus mes pasiekėme atvirą erdvę, kurioje matėsi didelių akmenų ratas, kuriuose taip pat spindėjo saulė. Kiekvienas akmuo buvo aprištas balta virve, tokia pačia, kurią dėvėjo pranciškonai vienuoliai. Iš viso buvo apie penki ar šeši didžiuliai akmenys, kiekvienas sveriantis apie 10 tonų. Akmenys buvo išdėstyti ratu, maždaug dešimties metrų atstumu, o viduryje buvo plokščias akmuo, ant kurio stovėjo būsimo Šv. Pranciškaus onkologijos centro modelis. Taigi ši vieta buvo skirta Šv. Pranciškaus onkologijos centrui, ir aš buvau pakviestas į šventinimo ceremoniją. Saulei šviečiant brolis Benediktas apšlakstė šventu vandeniu akmenis ir tuo pačiu žmonių būrį, esantį šalia. Tai buvo jaudinanti ceremonija, mane supo besišypsantys žmonės. Būti čia buvo gera. Tai buvo ypatinga vieta. Aš nutariau prisijungti.

Nuo to laiko daug kas pasikeitė. Nedidelė organizacinė komanda, vadovaujama brolio Benedikto, kas mėnesį susitikdavo vienuolyne. Darbas vyko dviem kryptimis: buvo organizuojami savanorių, kurie užsiims veikla centre, mokymai ir lėšų statyboms paieška.

Mokymams ir organizavimui brolis Benediktas sulaukė nuostabios pagalbos ir palaikymo iš „The Tiltas Trust“ (TTT). Tai yra britų ir Lietuvos draugijos, įsikūrusios prie Lietuvos ambasados Londone, labdaros padalinys.

TTT vadovavo Michael Peart, pirmasis britų ambasadorius Lietuvoje po nepriklausomybės. TTT finansavo ir mūsų komandos išvyką į Šiaurės Airiją ir Londoną. Mūsų grupelė susipažino, kaip vėžiu sergančiųjų priežiūra yra išvystyta Anglijoje.

Dar daugiau, TTT supažindino mus su „Macmillan Cancer Support“ organizacija, kuri yra didžiausia vėžiu sergančiųjų priežiūros organizacija Anglijoje ir Šiaurės Airijoje. „Macmillan Cancer Support“ atliko tyrimą, kurio metu buvo ištirtas vėžiu sergančiųjų priežiūros poreikis Lietuvoje. 2007 m. ši ataskaita buvo paskelbta Lietuvos sveikatos ir socialinės apsaugos ministerijoms, ir abu ministrai pritarė tyrimo rezultatams. „Macmillan Cancer Support“ sutiko apmokyti mūsų savanorius. Mokymai vyko „Mustart Tree“ pagalbos vėžiu sergantiems organizacijoje Plimute (Anglijoje) ir Klaipėdoje. Plimutas taip pat yra panašaus dydžio uostamiestis kaip Klaipėda.

Taip pat mes aplankėme Cancer Choices organizaciją Airijoje. Ši organizacija buvo įsteigta 2004 metais Madeleine Mulgrew, kuri pati sirgo vėžiu. Kaip ir Aldona iš Kretingos, Madeleinė suprato, kad nebuvo nieko, kur ji galėtų kreiptis dėl savo emocinių problemų, nors tai labai stipriai veikia sergančius onkologinėmis ligomis. Madeleinė įkūrė Cancer Choices centrą Dunganone, kreipėsi dėl finansavimo, kad ši problema būtų išspręsta. Mes turėjome galimybę pamatyti, kiek daug buvo pasiekta per keletą metų. Madeleinė aplankė Kretingą du kartus ir susitiko su mūsų grupe. Jos apsilankymas mums buvo didelė pagalba ir įkvėpimas. Taip pat Duganone yra didelė lietuvių bendruomenė, jungianti apie 1 500 narių, kai kurie iš jų yra ir šios paramos grupės nariai.

Belfaste mes aplankėme „Macmillan Care Centre“, įkurtą netoli Onkologijos ligoninės. Organizacija teikia pagalbą ir konsultacijas vėžiu sergantiems pacientams. Organizacija sudaryta iš kelių skyrių, kuriuose dirba savanoriai. Jie padeda pasirinkti perukus moterims, praradusioms plaukus po chemoterapijos kurso, taip pat padeda pritaikyti liemenėles moterims po krūties šalinimo operacijos. Kiti šios organizacijos skyriai sprendžia finansines ir socialines problemas, padeda pacientams tokiu sunkiu metu gauti pašalpas, pataria kreipiantis dėl gyvenimo sąlygų pagerinimo. Mus labai nustebino tai, kaip žmonės visose grandyse – ar tai būtų gydytojas, slaugė, administratorius ar valytoja, rūpinasi pacientais.

Londone, Millbank, mes aplankėme Marie Curie centrą St. Luke‘s hospise, kur yra įsikūręs Macmillan centras. Vizitas St. Luk‘es buvo ypač naudingas, kadangi aptarėme daug klausimų, kurie kol kas sunkiai skinasi kelią mūsų visuomenėje, dėl pinigų aukojimo. Macmillan mus svetingai priėmė, leido naudotis visa savo biblioteka ir kai kurie leidiniai buvo perspausdinti Lietuvoje. Savo ruožtu šiai organizacijai labai patiko brošiūra „Vėžys ir emocijos“, parašyta dviejų jaunų psichologų iš mūsų grupės Klaipėdoje.

Po ilgo lėšų rinkimo perio­do, kurį organizavo Aldona Kerpytė, centro direktorė, ir brolis Benediktas, statybos prasidėjo 2012 metais ir pirmasis korpusas oficialiai buvo atidarytas 2015 m. rudenį. Antrasis korpusas – po pusantrų metų. Tuo pačiu metu, kol buvo statomas centras, Pranciškonų vienuoliai šalia statė koplyčią ir varpinę ir per praeitus metus jie taip pat pastatė Piligrimų centrą. Šių pastatų statybą finansavo Pranciškonų ordinas, dosniai aukojo vietiniai verslininkai. Klaipėdos savivaldybė dar suteikė daugiau žemės toje pačioje vietoje, iš viso beveik devynis hektarus. Planuojama sukurti parką ir kitus statinius visuomenės reikmėms. Apie tai dar parašysiu bei supažindinsiu su tuo nuostabiu darbu, kurį atlieka šis centras ir ką tai reiškia žmonėms, kurie naudojasi centro paslaugomis.

Deividas HOLLIDAY


Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Gyvenimo eksperimentuose – jautrumas

Pastaruoju metu visuomenėje pasigirsta balsų dėl perdėto jautrumo gyvajai gamtai. Tempiamės namo pasiklydusį žvėrelio jauniklį, nors gamtininkai už tai bara.…

Plačiau »

Virginija LAPIENĖ

Bendraukite su mumis Facebook

Savaitės klausimas