Apleistų namų istorijos: J. Basanavičiaus g. 23
Apleisti, žole baigiantys užželti gyvenamieji namai nepuošia nei miestų, nei kaimų ir kelia rūpestį artimiausiems kaimynams. Jie baugina savo nuo vėjo krypstančiomis sienomis ir palaikiais stogais, iki palangių styrančiomis žolėmis, kurių sėklos sklinda į tvarkingai purenamus kaimyninius darželius, tokius namus kartais pamėgsta valkatos ir girtuokliai. Niekas nenori tokios kaimynystės. Tad nuo šiandien pradėsime rašinių seriją apie apleistą nekilnojamąjį turtą – namus ir žemę. Tikimės, kad tokiu būdu paskatinsime savininkus labiau prižiūrėti savo turtą, o tvarkdarius – geriau atlikti savo pareigas. Kviečiame ir skaitytojus apie tokius namus pranešti redakcijai.
Sklype – daugiabučių vizija
Jau seniai „Bangos“ laikraščio redakcijos kaimynystėje stūkso suvargęs namelis apžėlusiu kiemu kaip toje populiarios lietuviškos dainos humoristinėje parodijoje: „Mano namas ambrozijom apaugęs, mano namas musių zvimbesys…“ Jau ne kartą redakcijoje apsilankantys mūsų skaitytojai klausė, kodėl tas namas toks apleistas, ar tvarkdariams jis neužkliūva? Gargždiškiai taip pat stebisi, kodėl tokioje geroje miesto vietoje stūksantis pastatas, apkaišiotas nublukusiais skelbimais „parduodu“ su telefono numeriu, vis nesudomina pirkėjų. Paskambinus nurodytu telefonu atsiliepė pats savininkas. Jis teigė, kad už 17 arų žemės sklypą su statiniais norėtų gauti 65 tūkst. eurų. „Taip, namas apleistas, jo remontuoti, manau, nebeapsimoka. Užtat vieta labai gera, sklypo užstatymo plotas 30 proc., visi dokumentai tvarkingi, yra įvažiavimas iš sodininkų bendrijos pusės. Sodo sklypą, susijungusį su namo sklypu, įsigijome prieš trylika metų“, – pasakojo liūd
nojo namo J. Basanavičiaus g. 23 savininku prisistatęs vyriškis. Pasak jo, prieš kurį laiką šioje vietoje buvo planuojama statyti net daugiabučių kvartalą. Žmogus tikėjosi sklypą pelningai parduoti, tačiau esą projektas buvo sustabdytas dėl netinkamo pastatų aukštingumo šioje miesto vietoje. Todėl sklypas su namu taip ir užsilikęs, niekas jame seniai negyvena. „Skambina žmonės, domisi. Aišku, nori visi pigiau. Bet žemė čia vertinga, reikia sulaukti savo pirkėjo. Taip, kiemas užžėlęs žole, bet toli gyvename, čia neprivažinėsi nupjauti. Mes su šeima seniai palikome Gargždus. Miestas man nebepatinka, nes likęs be medžių. J. Basanavičiaus gatvė buvo graži kaštonų gatvė, bet viską išpjovė, išdraskė“, – apgailestavo tos pačios gatvės nepuošiančio namo šeimininkas.
Parduodamų netrūksta
Nekilnojamojo turto agentūros „Agriva“ savininkas Vac-lovas Griušys teigia, jog namą nusipirkti Gargžduose – ne problema. Tačiau trūksta pirkėjų. Todėl mieste nemažai užsilikusių parduodamų namų. „Gyvenamąjį namą, kuriam reikia remonto, su 12–14 arų sklypu galima nusipirkti už 70–75 tūkst. eurų arba iki 80 tūkst. eurų. Nauji namai kainuoja apie 100–110 tūkst. eurų. Sodininkų bendrijose sklypas su nameliu – apie 30 tūkst. eurų. Įvairių variantų yra“, – pasakojo V. Griušys. Anot jo, labiau žmonės linkę įsigyti butus, tačiau gerų Gargžduose trūksta, ypač antruose trečiuose aukštuose. Pirkėjai esą nelabai nori pirkti butų pirmuose ir paskutiniuose daugiabučių aukštuose. Pasak V. Griušio, 1 kambario butas Gargžduose kainuoja 25–30 tūkst. eurų, 2 kambarių butas –
30–35 tūkst. eurų. „Esame Klaipėdos miegamasis rajonas. Butų ima smarkiai trūkti, nes jau penkeri metai, kaip naujų daugiabučių Gargžduose niekas nestato. Labai trūksta ir butų nuomai. Šiuo metu yra maždaug 50 žmonių eilė išsinuomoti gyvenamąjį plotą. 1 kambario buto nuoma siekia nuo 80 iki 120 eurų, 2 kambarių – apie 150 eurų per mėnesį be komunalinių mokesčių“, – sakė nekilnojamojo turto prekyba jau 20 metų užsiimantis gargždiškis.
Apsileidėlių daugiau kaime
Neprižiūrimas turtas – žemė ar pastatai – galvos skausmas daugeliui savivaldybių. Klaipėdos rajone civilizuotai susitvarkyti skatinama didesniais mokesčiais. Štai apleistoms žemės ūkio naudmenoms 2017 metais nustatytas net 4 proc. žemės mokesčio tarifas. Tvarkingai žemei mokesčio tarifas siekia nuo 0,1 iki 0,8 proc., atsižvelgiant į jos paskirtį. Šiemet kaip ir pernai nustatytas 0,3 proc. juridinių asmenų valdomo nekilnojamojo turto mokestinės vertės tarifas, o 3 proc. tarifas nustatytas neprižiūrimam, apleistam nekilnojamajam turtui. Biudžeto ir ekonomikos skyriaus duomenimis, pernai rajono biudžetą papildė iš viso 1351,9 tūkst. eurų rajone sumokėto nekilnojamojo turto mokesčio. Rajono Taryba yra įpareigojusi Savivaldybės administracijos direktorių iki šių metų spalio 1 d. sudaryti neprižiūrimo, apleisto nekilnojamojo turto sąrašą ir pateikti jį Valstybinei mokesčių inspekcijai bei paskelbti spaudoje.
„Tokius sąrašus sudarome kasmet, savininkams uždedamas pats didžiausias mokesčio tarifas. Tačiau bėda ta, kad kaimuose daug tokio turto, kurio savininkai nežinomi. Tai iš kolūkių laikų likę pastatai – daržinės, sandėliai – juos išsidalijo pajininkai ir metų metais nesitvarko. Taip yra, pavyzdžiui, Endriejavo, Judrėnų seniūnijose. Judrėnuose savininkams dėl nugriuvusio namo, tvarto teismas skyrė apie 600 eurų baudą. Baudos skiriamos tik tiems, kurie piktybiškai nenori tvarkytis“, – sakė Petras Rimkus, Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas. Pasak tarnautojo, šie pastatai su beveik nežinomais savininkais jau baigia atgyventi savo amželį, o nubausti kažką už netvarką sudėtinga. P. Rimkaus manymu, geriausia būtų, kad tas griuvenas Savivaldybė perimtų savo žinion, išregistruotų iš registro, juos nugriautų. Tačiau tai esą kainuoja didelius pinigus. „Ir seniūnai mus skatina, prašo imtis priemonių dėl buvusių įmonių apleistų pastatų. Pavyzdžiui, Dauparuose jau kurį laiką nebenaudojami buvusios parduotuvės, žuvies perdirbimo cecho pastatai, juose ima rinktis asocialūs žmonės, kurie ten girtauja“, – kalbėjo P. Rimkus. Pasak jo, dėl apleistos žemės ar pastatų kaimynystės gyventojai palyginti mažai skundžiasi. Tačiau dažniau sulaukiama kitokio pobūdžio skundų: dėl vištų išlestų daržų ar per aukštos kaimyno gyvatvorės ir kitų gyvenimiškų smulkmenų.
Jolanta BENIUŠYTĖ
