Armija

Humoreska

Vytautas baigė teisės studijas Vilniaus universitete, gavo magistro diplomą. Su draugais ir tėvais atšventęs ir savaitę pailsėjęs, išėjo į miestą ieškoti darbo. Namiškiai jį išlydėjo ir su nekantrumu laukė pareinant. Grįžo Vytukas vakarop pavargęs, bet laimingas:

– Priėmė mane į armiją.

Džiaugsmas užliejo namus, nors žinia ir buvo kiek netikėta. Mama apsiverkė, tėvas, jaunystėje irgi ragavęs kareivio duonos, prispaudęs rankas prie šlaunų, išsitempė kaip styga:

– Sveikiname, sūnau, ne be reikalo tiek metų krimtai rimtus mokslus. Kokį laipsnį tau suteikė?

– Pradžiai eilinio, o paskui bus matyti.

– Ir aš kažkada pradėjau nuo eilinio, – stengiasi sūnų padrąsinti tėvas.

– Kiek pamenu, eiliniu ir baigei, – visiškai ne laiku priminė žmona.

– Kas aš buvau – kaimo berniokas? – nepyksta šeimos galva. – O čia – magistras. Geriau sakyk, kokia alga?

– Kol kas standartinė, mažoka.

– Užtat gausi laiku, nes čia – ne koks nors bankrutuojantis uab‘as, – įsiterpia ir močiutė.

– Ką reikės dirbti, ar nepervargsi? – graudenasi mama.

– Dirbti nereikės, – ramina sūnus.

– Kaip tai – nereikės?

– Armijoje nedirbama, ten tarnaujama, – paaiškina armijos statutą tėvas.

– Kaip su maitinimu? – susirūpino ir močiutė.

– Nebepaklausiau.

– Priesaiką davei? – tėvas nepaliauja didžiuotis sūnumi.

– Kol kas tik parašą padėjau, nes iškilmingos aplinkos nebuvo.

– Ar spėjai draugų susirasti?

– Be problemų, – šypsosi sūnelis. – Beveik trečdalis ten – buvę mano kursiokai.

– Jėga, – džiaugsmo nebesuvaldo tėvas. – Bus jums, – pagrūmojo rytų pusėn. – Būčiau jaunesnis, norėčiau ir aš tarnauti tokioje armijoje.

– Tėveli, tu irgi buvai į ją įstojęs ir kiek pamenu, nelabai tada džiūgavai, – netikėtai pareiškia Vytukas.

– Kada, kaip? – dingo tėvo kariška laikysena.

– Per ekonominę krizę.

– Nieko nebesuprantu, – išrasojo tėvui kakta, – apie kokią armiją mes šnekame?

– Ar tau dar neaišku – bedarbių.

Algimantas VAŠKYS


Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Nežiūrint nieko, mes išlikome draugais

Pilna Gargždų kultūros centro salė praėjusį penktadienį klausėsi virtuoziško izraelietiško džiazo, o pavasarį gargždiškiai nemokamai žiūrėjo Izraelio filmus – šias…

Plačiau »

Jolanta BENIUŠYTĖ

Bendraukite su mumis Facebook

Savaitės klausimas