Atgarsiai

Šaltinėlio vanduo – tinkamas gerti?


Neseniai „Bangoje“ rašėme, kad Gargždų Minijos slėnyje čiurlenantis šaltinėlis traukia vis daugiau žmonių, kurie pilasi vandenį į butelius ir vežasi namo, naudoja jį kaip geriamąjį. Skaitytojų prašomi Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos paklausėme, ar išties šaltinėlio vandenį verta gerti, kokia jo kokybė.


Paėmė mėginius


Anot Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiosios specialistės-maisto produktų inspektorės Rimos Slaboševičienės, Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai šio šaltinio vandens mėginius laboratoriškai ištirti paėmė 2012 m. rugpjūčio 6 d. Ji informavo, kad pagal Lietuvos higienos normą „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ geriamasis vanduo yra saugus ir sveikas vartoti, kai jame nėra mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, savo skaičiais ar koncentracijomis galinčių kelti potencialų pavojų žmonių sveikatai bei geriamasis vanduo atitinka šios higienos normos nustatytus mikrobinius ir toksinius (cheminius) rodiklius. Pagal šią higienos normą geriamajame vandenyje tiriami 2 mikrobiniai rodikliai, 27 toksiniai ir 17 indikatorinių rodiklių. „Iš mikrobinių rodiklių būtina tirti žarnines lazdeles ir žarninius enterokokus. Jei vandenyje randama šių bakterijų, jame gali būti ir ligas sukeliančių mikroorganizmų. Toksiniai rodikliai (nitratai, nitritai, fluoridas, švinas, gyvsidabris, pesticidai, arsenas ir kt.) tiriami dėl galimo kenksmingo poveikio žmonių sveikatai. Indikatoriniai rodikliai (amonis, geležis, manganas, sulfatas, chloridas, kvapas, skonis, spalva, drumstumas ir kt.) parodo gamtinio vandens savybes, vandens ruošimo ir tiekimo technologiją, tačiau tiesiogiai nesiejami su kenksmingu poveikiu žmonių sveikatai“, – pasakojo R. Slaboševičienė.


Pagal tirtus rodiklius – saugus


Pasak Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiosios specialistės-maisto produktų inspektorės, atlikus laboratorinius tyrimus, Klaipėdos rajone, Gargždų Minijos slėnyje, esančio šaltinio vandenyje mikrobinės taršos nerasta, toksinių rodiklių nitritų ir nitratų koncentracijos neviršijo leidžiamų lygių, indikatorinių rodiklių amonio, permanganato indekso koncentracijos neviršijo specifikuotų verčių, koliforminių bakterijų neaptikta. Pagal ištirtus rodiklius vanduo yra saugus.


Paklausta, ar verta gerti šį šaltinio vandenį, ji sakė: „Atsakyti būtų galima tik ištyrus visus geriamajame vandenyje reglamentuojamus toksinius ir indikatorinius rodiklius. Pagal Lietuvos higienos normos „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ nuostatas šulinių ir versmių savininkai rūpinasi naudojamo vandens sauga ir kokybe ir ne rečiau kaip vieną kartą per metus privalo organizuoti vandens cheminį ir mikrobiologinį tyrimą. Be to, nėra žinomas šio šaltinio požeminio vandens vandeningasis sluoksnis, jo gylis, maitinimo sąlygos, galimas ryšys su taršos šaltiniais, todėl vandens saugos ir kokybės rodikliai gali labai greitai pakisti, priklausomai nuo ūkinės veiklos intensyvumo, lietaus dažnumo ir gruntinio vandens lygio svyravimų regione ir kt.“


Agnė ADOMAITĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių