Atmintis
Akademiką gimtinėje pagerbė ir kolegos, ir kraštiečiai
Prieškariu gimęs Jis užaugo senojo Gargždų parko pašonėje, Sodų gatvėje, amatininko šeimoje. Jis buvo nekalbus, bet itin gerai besimokantis Gargždų progimnazijos mokinys. Pasižymėjo santūrumu, bet buvo ir pramaniūgas: sėkmingai vadovavo savo gatvės paauglių grupei, kovojusiai su J. Basanavičiaus gatvės jaunaisiais gyventojais. Dar paauglystėje savo draugams sakydavo, kad studijuosiąs matematiką, tikimybių teoriją. Penktojo dešimtmečio progimnazistams net tokia sąvoka buvo negirdėta.
Lietuvos nepriklausomybės akto signatarui, LDK Gedimino ordino Komandoro kryžiaus kavalieriui, Gargždų miesto garbės piliečiui, šviesios atminties akademikui Eduardui Vilkui, kurio gyvenimo gija netikėtai nutrūko 2008-ųjų gegužę, spalio 3 d. būtų sukakę 75-eri.
Mokslininko gebėjimai – neeiliniai
Praėjusį penktadienį Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos salėje surengtoje konferencijoje apžvelgta akademiko E. Vilko profesinė, mokslinė, politinė veikla, atskleistos išskirtinės žymaus mūsų kraštiečio asmeninės savybės.
Vilniaus universiteto rektorius, profesorius Benediktas Juodka, taip pat Gargždų miesto garbės pilietis, kuriam ne vienerius metus kartu su E. Vilku teko dirbti Mokslų akademijoje, akcentavo neeilinį mokslininko E. Vilko talentą, jo pirmeivišką indėlį kuriant lošimo teorijas ir jas pritaikant ekonomikoje. „Ne bet kas gali įkąsti tokius mokslus. Žinote, akademikais Lietuvoje rinkdavo tikrai ypatingų gebėjimų mokslo žmones. Būtent toks buvo Eduardas.“
Apie mokslininko, tyrėjo, Ekonomikos instituto vadovo E. Vilko nuopelnus susirinkusiesiems taip pat kalbėjo akademiko mokinys, Lietuvos mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas, akademikas, prof. Aleksandras Vasiliauskas. E. Vilko portretą prisiminimais bei nuotraukomis išsamiai ir nuoširdžiai papildė jo ilgametis draugas ir kolega, Lietuvos mokslų akademijos daktaras Stasys Skėrus, rajono bibliotekoms padovanojęs keliasdešimt E. Vilko naujausių knygų „Neramios savaitės Lietuvoje“ ir „Ekonominis Lietuvos veidas“.
Strateginio valdymo šalininkas
Konferencijos svečiai pabrėžė, kad E. Vilkas buvo vertinamas tiek moksliniame, tiek akademiniame pasaulyje, tiek tarptautinėse organizacijose. Jis buvo kelių spaudos leidinių Lietuvoje ir užsienyje redakcijų narys, jo pragmatiškos, toliaregiškos apžvalgos kelerius metus buvo spausdinamos „Veido“ savaitraščio komentarų skiltyje, o vėliau ir „Bangoje“.
E. Vilkas dar sovietiniais laikais pasireiškė kaip rinkos ekonomikos propaguotojas, kuriantis Sąjūdžiui buvo vienas iš jo lyderių, kartu su kitais žymiais mokslininkais ėmęsis formuoti nepriklausomos Lietuvos ekonomikos koncepciją. Jis dirbo Konstitucinėje komisijoje, vadovavo Privatizavimo komisijai, buvo Lietuvos ekonomikos plėtros iki 2015 m. ilgalaikės strategijos sudarytojų komisijos narys. Būdamas Liberalų frakcijos Seime įkūrėjas E. Vilkas nuosekliai laikydavosi nuostatos, kad kuo liberalesnė ekonomika, tuo stipresnis turėtų būti valstybės vaidmuo, kuris privalėtų pasireikšti strateginiu valdymu, o ne kišimusi į verslą. Akademiko kolegos apgailestavo, kad daug E. Vilko racionalių pasiūlymų, kaip tvarkyti Lietuvos ekonomiką, dūli valdininkų stalčiuose.
Įamžins memorialine lenta
Konferencijoje minint E. Vilko nuopelnus ir titulus nepamirštos liko ir akademiko žmogiškosios savybės: kuklumas, tolerancija, ironiškas šmaikštumas, bet tuo pačiu ir jautrumas, nepavydumas, pomėgis sportui, patriotizmas, politinė drąsa bei meilė Lietuvai. „Sąjūdžio laikais visada įsiklausydavau į Eduardo viešai išsakytas mintis. Jo žodžiais buvo galima tikėti. Jis išėjo nepraturtėjęs, o palikęs gerą vardą“, – samprotavo Gargždų miesto garbės pilietis, kelių knygų autorius, ilgametis pedagogas, progimnazijos metų E. Vilko laisvalaikio draugas Antanas Žemgulis.
Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja, dėl Gargždų miesto garbės piliečio akademiko E. Vilko vardo įamžinimo komisijos pirmininkė Rūta Cirtautaitė „Bangą“ informavo, kad akademiko jubiliejinio gimtadienio pagerbimo iniciatorius buvo Lietuvos mokslų akademijos daktaras S. Skėrus, ilgametis akademijos sekretorius. Tad garbaus mūsų kraštiečio jubiliejinio gimtadienio proga buvo nutarta organizuoti konferenciją, kurios globėjas – Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas.
„Mūsų komisija išnagrinėjo Mokslų akademijos siūlymą Sodų gatvę pervardinti į E. Vilko, tačiau atsižvelgė į gyventojų nuomonę to nedaryti, o prie akademiko vaikystės namo pritvirtinti memorialinę lentą. Šis pasiūlymas bus pateiktas svarstyti rajono Tarybai ir jei bus pritarta, jis bus įgyvendintas“, – kalbėjo minėtos komisijos pirmininkė R. Cirtautaitė.
Akademikas E. Vilkas buvo ne vienos sparnuotos frazės autorius – „nereikia nuogam į dilgėles šokti“ – tebesklando iki šiol. Išsakytose ar parašytose citatose atsiskleidžia mūsų kraštiečio vidinis pasaulis.
„Buvo šventiškai džiaugsmingų dienų ir po Kovo 11-osios, bet nieko nuostabaus, kad visumoje realybė nešė daugiau rūpesčių ir erzelionei pasitenkinimo. Atkuriamajame Seime į neviltį kartais varydavo atviras mokslo ir proto argumentų ignoravimas arba dar blogiau – šmeižtas vietoj kontraargumentų. Toks lietuviškas gyvenimas, bet tikiuosi, kad mums nereikės klajoti po dykumą visus keturiasdešimt metų kaip žydams norint išsivaduoti iš praeities vergijos. Tikriausiai ir gerovė ateis visiems greičiau“.
„Nesutinku, kad signatarai yra kažko nusipelnę. Jei ir nusipelnę, tai atpildą už nuopelnus yra gavę seniai. Nes ėjimas į Kovo 11-ąją ištisai buvo šventė, į kurią tauta mus nešė ant rankų, apipiltus gėlėmis. Dabar už tai kiekvienas turėtume kaip sugebėdamas atitarnauti jai visus mums likimo skirtus metus“.
„Visuomenės intelektualinės pajėgos yra svarbiausia. Ir jei valstybė nesugeba pasinaudoti tomis jėgomis, ji padaro didžiulę žalą visuomenei, kaip ir intelektas, likdamas nuošalyje nuo valstybės reikalų“.
„Gal aš klystu, bet man susidaro įspūdis, kad mes gyvename siauro rato žmonių protu, jų padiktuojamais sprendimais“.
„Jei valstybė nuosekliai vykdys pilietinio susitaikymo politiką, o visi, kas sugeba, žodžiu, raštu, menu, malda ar tiesiog asmeniniu pavyzdžiu gelbės mūsų sielas nuo tarpusavio įtarumo, neapykantos ir keršto, – tada mes išgyvensime“.
Vilija BUTKUVIENĖ
.
