Ausyse visko galima rasti – net… tarakonų
„Šiais laikais nesunku pranešti, kad neatvyksi pas gydytoją. Juk taip ir susiformuoja eilės, kitam žmogui gal labai reikėjo, bet jis nebegavo talono. Toks pacientų neatsakingumas yra viena iš medicinos problemų, sukelianti net finansinius nuostolius, nekalbant jau apie sugaištą visų brangų laiką“, – sakė gydytojas otorinolaringologas M. Maslovas, Gargždų ligoninėje pacientus priimantis kartą per savaitę.
Gargždų ligoninės medikų komanda pasipildė nauju nariu – čia konsultuoti pacientų atvyksta jaunas energingas gydytojas otorinolaringologas Modestas Maslovas. Tiesa, jis konsultuoja tik vieną pusdienį per savaitę, nes likusiomis dienomis dirba Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje.
Dirbti Gargžduose patinka
Iš Pasvalio kilęs M. Maslovas sako, jog jam dirbti mažame mieste patinka, nors pacientai visur vienodi. Kaune baigęs Lietuvos sveikatos mokslų universitetą ir rezidentūrą, 3 mėnesių praktiką rezidentūros metu atliko Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje. „Čia tenka padirbėti ir operacinėje. O ambulatorinės konsultacijos – tai kiekvieno gydytojo darbas, nes vieniems pacientams galima padėti vaistais, o kitiems – tik operaciniu būdu“, – sakė gydytojas. Gargždų ligoninėje jis dirba jau keletą mėnesių. Gydytojo otorinolaringologo veiklos sritis yra žmogaus nosies, gerklės, ausų ligos, o su šiais organais susijusių susirgimų, anot M. Maslovo, yra labai daug. „Ši specialybė nėra lengva, ypač, kai pradedi gilintis, ieškoti priežasčių. Labai daug instrumentų naudojame, įvairios įrangos, nes diagnozuojant ligas vien veidrodėlio kaip senais laikais neužtenka“, – sakė jaunasis gydytojas. Jis pasidžiaugė, kad Gargždų ligoninės LOR kabinetas yra aprūpintas gera įranga, instrumentais, čia galima atlikti klausos tyrimą. Tačiau jei pacientui reikalingas klausos aparatas, jis siunčiamas detalesniam ištyrimui į Klaipėdą. Šiuo metu Gargždų ligoninės LOR kabinete ambulatoriškai pacientus pasikeisdami konsultuoja trys Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytojai otorinolaringologai: be N. Maslovo, dirba Ingrida Anužytė ir Inga Katutiene. Tad gargždiškiams ir atokesnių kaimų gyventojams geri gydytojai specialistai – ranka pasiekiami.
Šaltuoju sezonu – ligų bumas
Šiuo metu, pasak gydytojo M. Maslovo, siautėja sezoninės peršalimo ligos, daug sergančių vaikų ir suaugusiųjų. „Varvanti nosis dar ne pats blogiausias dalykas. Po švenčių prasidėjo viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Pablogėja kvėpavimas, uoslė, klausa, dingsta skonio pojūtis. Tie dalykai yra nemalonūs žmogui, jam norisi greičiau pagyti. Komplikacijų šiais laikais mažai pasitaiko, turime gerų vaistų, svarbu tik, kad pacientas ateitų laiku. Tik ne per anksti“, – su šypsena kalbėjo gydytojas. Tačiau, anot mediko, patiems nereikėtų užsiimti savigyda – gydytis antibiotikais, nes jei susirgimas yra virusinės kilmės, antibiotikai nepadės. O ligos sukėlėją nustatyti gali tik gydytojas. Be sezoninių infekcijų, dažniausios ligos, dėl kurių žmonės kreipiasi į otorinolaringologą, tai sieros kamščių užkištos ausys, ausų, klausos nervo uždegimai, kvėpavimo, uoslės, klausos sutrikimai. Užleistų ligų atvejų nėra daug, bet gydytojas stebisi kai kurių žmonių gebėjimu kęsti skausmą, nors pagalba yra čia pat. O yra tokių, kurie priešingai – reikia nereikia lekia pas gydytoją vos tik kažkas sukrebžda ausyje.
Valyti ar nevalyti ausis?
Paklaustas, kokias klaidas dažniausiai daro žmonės, patys įsivarydami sau ligas, gydytojas M. Maslovas išskyrė dvi grupes pacientų, kurių turi išties nemažai. „Viena grupė – tai jaunesnio, vidutinio amžiaus pacientai, kurie ūmiu ligos periodu dėl apsunkinto kvėpavimo per nosį pradeda naudoti purškiamus vaistus. Šiuos purškiklius, kurie sutraukia nosies gleivinę ir pagerina kvėpavimą esant užgultai nosiai, galima naudoti 3–4 dienas. Tačiau yra žmonių, ir nemažai, kurie tokius purškiklius ima naudoti mėnesiais ir net metais. Pasekmės įvairios – nuo gleivinės suerzinimų, paraudimų, sunkesnio gydymo susirgus iki uoslės pablogėjimo“, – pasakojo gydytojas.
Kita grupė pacientų – mėgėjai valyti ausis. „Klausiu, kodėl valote tais krapštukais ausis, juk ant jų neparašyta, kad jie tam reikalui skirti. Jų kišti į ausį negalima. Bandydami išsivalyti sierą iš ausų, žmonės dar labiau ją nustumia gilyn į ausies vidų ir padaro lyg „pyragą“, kuris ir užkemša ausį. Žiūrėk, po dušo ar baseino, jau ir ateina užgultomis ausimis ieškodami pagalbos. Siera ausims reikalinga, nes lyg natūralus barjeras saugo ausį nuo infekcijų. Užtenka prausiantis išsivalyti ausis, bet į jas kaišioti krapštukų tikrai nepatartina. Kiti žmonės labai mėgsta švarą, stengiasi, kad ausys vos ne sterilios būtų. Krapštydami, valydami, sudirgina ausų odą, ji ima niežėti, vėl valo, vėl niežti, pacientas atsiduria lyg kokiam užburtame rate“, – sakė M. Maslovas.
Pacientai teisūs ne visada
O kokių tik radinių gydytojui nėra tekę aptikti ausyje! Net gyvą… tarakoną. „Tarakonas toks vabzdys, kuris atbulomis eiti nemoka, tik pirmyn. Įlindo miegančiam žmogui į ausį, pats išeiti negali, tad jį teko krapštyti lauk. Dar yra tekę rasti ausyse medžių šakelių, rutuliukų, auskarų dalių… Vyresnio amžiaus žmonės mėgsta į ausis lašintis česnako, svogūnų ar kokių kitų augalų sulčių. Receptų neklausiau, bet to tikrai nereikia daryti, nes yra šiuolaikinių gydymo priemonių“, – kalbėjo gydytojas.
Jaunasis medikas paminėjo ir dar vieną bėdą, dėl kurios nepatogumų patiria ne tik patys medikai, bet ir gydymo įstaigos bei pacientai. Štai vieną penktadienio vakarą į konsultacijas pas gydytoją neatvyko net 5 užsirašę pacientai. Jie net nepasivargino pranešti, kad neatvyks. „Šiais laikais nesunku pranešti, kad neatvyksi. Juk taip susiformuoja eilės, kitam žmogui gal labai reikėjo pas gydytoją, bet jis nebegavo talono. Toks pacientų neatsakingumas yra viena iš medicinos problemų, sukelianti net finansinius nuostolius, nekalbant jau apie sugaištą visų brangų laiką“, – sakė M. Maslovas.
Jolanta BENIUŠYTĖ
Autorės nuotr.
