Baltojo švyturio vietą saugos valstybė
Šiemet minint Švyturių metus Klaipėdoje atsiras naujas, tiesiogiai su marinistine kultūra susijęs paveldosauginis objektas: tai – išlikusi autentiška ikoninio Baltojo švyturio vieta su XIX a. pab. bangolaužio konstrukcijomis.
Tokį sprendimą antradienį, birželio 11-ąją, vienbalsiai priėmė Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba. Objektas pripažintas kaip istorinė ir reta inžinerinė kultūros vertybė. Šis žingsnis leis išsaugoti minėtą paveldą ateities kartoms, tad daugelio klaipėdiečių vizijose esantis vieno stipriausių jūrinės valstybės simbolių – Baltojo švyturio – atstatymas gali virsti realybe. Išties Baltasis švyturys nuo XIX a. pab. iki jo sunaikinimo Antrojo pasaulinio karo metu buvo tapęs ne tik Klaipėdos „Eifelio bokštu“, prie kurio kiekvienam buvo privalu nusifotografuoti, bet ir panaudotas kaip Lietuvos – jūrinės valstybės – simbolis 1923 m. prijungus Klaipėdos kraštą. Jau tais pačiais metais buvo išleisti pašto ženklai, kurių didžiausiuose nominaluose puikavosi Baltasis švyturys. Jis pavaizduotas ir ant pirmosios Jūros šventės 1934 m. ženkliukų, Klaipėdos krašto prijungimo operacijai skirto medalio, 1928 m. išleistų proginių medalių, tarpukariu naudotas mokyklų, įvairių įstaigų oficialiuose antspauduose, gaminti suvenyrai ir t. t. Baltasis švyturys „keliavo“ ir į pinigus: 1922 m. Klaipėdos krašto 10 markių, panaudotas 1937 m. Juozo Zikaro sukurtame 10 centų prototipe, neužmirštas šis uostamiesčio, jūrinės valstybės simbolis ir po Nepriklausomybės atkūrimo: puikavosi 1997 m. 200 litų banknoto reverse.
Šių metų liepos mėnesį Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (bendradarbiaujant su Lietuvos jūrų muziejumi ir privačiais kolekcininkais) bus atidaryta Klaipėdos švyturiams dedikuota paroda, ir joje pirmuoju smuiku grieš būtent Baltasis švyturys.
