Bendraamžiai
Būsimi studentai Lietuvą maino į mokslo kokybę
Aukštesni mokymo standartai, modernesnė mokymosi aplinka bei platesnis studijų pasirinkimas – tai tik keletas motyvų, kuriuos įvardija abiturientai, besikraunantys lagaminus studijoms užsienyje. Dalis jų tikina, kad su Lietuva atsisveikina neilgam, tačiau naivu tikėtis, kad kosmopolitiška studijų aplinka nė vieno iš jų požiūrio nepakeis. Juolab kad jaunoji karta negaili kritikos strėlių lietuviškai aukštojo mokslo sistemai.
Pakalbinti Klaipėdos rajoną į užsienį iškeičiantys abiturientai sako sau keliantys aukštus tikslus ir žinantys, ko nori iš gyvenimo. Tad surašyti dvidešimtį „bele kokių“ specialybių, įstotį į tą, kuri netenkina prioritetų ir už ją mokėti tūkstančius – ne jų stilius. Bent jau taip kalba jaunimas, patenkantis į nutekančių Lietuvos protų sąrašą.
Sovietinių vadovėlių „nekals“
Gargždų „Minijos“ vidurinę mokyklą baigę Mantas Stončius, Giedrius Mickevičius, Danielius Laima ir Laurynas Vainius nuo rudens mokslus krims Anglijoje. Mantas studijuos tarptautinį verslą, finansus ir ekonomiką, Giedrius – tarptautinius ryšius. Laurynas pasirinko negirdėtas žaidimų dizaino ir kūrybinio rašymo, o Danielius – filmų studijas.
D. Laima netradicinę profesiją rinkosi įvertinęs savo pomėgius. „Manau, kad studijuoti meninę specialybę Lietuvoje būtų neprotinga, tam čia prastos sąlygos. Be to, nesimokiau istorijos, o čia ji būtina. Anglijoje labiau orientuojamasi į praktiką, o ne „kalami“ 1982 metų vadovėliai. Stojant man tereikėjo atestato su 8 balų vidurkiu, todėl pasirinkau tik du egzaminus. Žinoma, baisu viską palikti ir iškeliauti, tačiau tuo pačiu ir nekantrauju. Dabar sakau, kad po studijų grįšiu, bet žinau, kad paprastai žmonės nebegrįžta. Todėl nenutuokiu, kur mane vėjai nuneš“, – sako vaikinas, studijuosiantis Portsmuto universitete Anglijoje.
Taps žaidimų dizaineriu
L. Vainius studijuos Brunelio universitete Vakarų Londone. Jo pasirinkta studijų programa specifinė – žaidimų dizainas ir kūrybinis rašymas. „Seniai žinojau, kad rinksiuosi menų studijų kryptį, o Lietuvoje jos neišplėtotos. Manau, kad mano pasirinktos studijų krypties Lietuvoje nebus dar kokius dešimt metų, nes tai nepaklausu. Lemiamą sprendimą priimti padėjo kitų sėkmės istorijos. Angliškai bendrauju laisvai, todėl problemų neturėtų kilti. Iš bėdos, Londone nesunkiai rasčiau bent dešimtį artimų pažįstamų, kurie mielai padėtų“, – nestresuoja Laurynas.
„Ką veiksiu po studijų, dar nežinau. Pagal dabartinį planą, norėčiau laimėti stipendiją kuriame nors iš JAV universitetų ir ten siekti magistro laipsnio. Kaip bus iš tiesų, tik laikas parodys. Galu gale, net jei suprasiu, kad Anglija ar bet kuri kita šalis – ne man, ir būdamas 83-ejų nuobodžiai sėdėsiu mažyčiame savo kieme Gėlių gatvėje, bent jau žinosiu, kad kažkada kažkur buvau ir kažką mačiau“, – vaizduotę „įjungė“ Laurynas.
Vilioja tarptautinis diplomas
G. Mickevičius tiki, kad Didžiojoje Britanijoje baigtos studijos paties tvirtesnį pagrindą nei mokslai Lietuvoje. Anot jo, su užsienyje įgytu diplomu absolventas turi kur kas daugiau galimybių gauti gerą darbą. „Didžiosios Britanijos tarptautinė integracija yra neabejotinai geresnė, o mokymo metodai – modernesni. Stojimo reikalavimai nebuvo ypatingi: 8-ių vidurkis atestate ir bent 6 iš IELTS testo (tarptautinis anglų kalbos egzaminas – aut. pastaba). Iš pastarojo gavau 7. Iš mokyklinio lietuvių kalbos egzamino gavau dešimtuką, o valstybinį anglų egzaminą išlaikiau 100 procentų. Visada mokiausi sistemingai ir savarankiškai, todėl tikėjau, kad mano rezultatų pakaks įstoti ten, kur noriu“, – užtikrintai kalbėjo Giedrius.
Kartu su keliais kitataučiais studentais Giedrius gyvens nuomotame name. Jis su būsimais kurso draugais jau bendravo internetu.
„Savo ateitį, be abejo, sieju su Lietuva, tačiau baigęs studijas grįžti neskubėsiu. Svetur daug daugiau galimybių. Apskritai, Lietuva yra tik dalis Europos Sąjungos. Nematau prasmės savęs apriboti“, – pasirinkimo laisvę akcentavo vaikinas.
Vizijos pabaiga – Lietuvoje
M. Stončius apie studijas Lietuvoje net negalvojo. Jis įstojo net į du universitetus Anglijoje ir pirmenybę atidavė Tarptautinio verslo, ekonomikos ir finansų studijoms Mančesteryje.
„Lietuvos švietimo sistema yra paremta sausa teorija. Be to, šių dienų statistika kalba pati už save: didžioji dalis jaunų žmonių, įgijusių išsilavinimą Lietuvoje, papildo bedarbių gretas arba dirba ne pagal specialybę. Užsienyje mokslas labiau vertinamas, o jauni, protingi žmonės nuolat skatinami tobulėti. Turiu savo ateities viziją: baigęs bakalauro ir magistro studijas užsienyje noriu grįžti į Lietuvą ir dirbti „Barclays“ technologijų centre Vilniuje. Žinoma, niekada negali žinoti, ką iškrės likimas, bet esu pasirengęs priimti visus sunkumus ir juos nugalėjęs įgyvendinti savo viziją“, – viltingai kalbėjo Mantas.
Į Švediją – nemokamo mokslo
Veiviržėnų gimnazijos abiturientė Žavinta Lengvinaitė susižavėjo skandinaviška mokslo sistema. Po poros savaičių aštuoniolikmetė išvyks į Švediją. Perskaičiusi straipsnį apie nemokamas studijas Skandinavijoje, o vėliau pabendravusi su pačiais studentais, Žavinta apsisprendė Lietuvoje laimės nebeieškoti.
Visgi studijuojant ten būtina švedų kalba, todėl veiviržėniškė pirmus metus paskirs integracijai, o mokslus pradės kitąmet. „Darbą jau turiu – prižiūrėsiu vienos šeimos vaikus ir namus“, – džiaugėsi mergina. Kartu su ja vyks dar dvi draugės, tad Žavintai dėl to tik drąsiau.
„Kurį universitetą pasirinksiu, dar nežinau, bet studijos bus susijusios su medicina. Lietuvoje tai brangiai kainuotų, o gauti valstybės finansuojamą vietą labai sudėtinga. Švedijoje man kainuos tik knygos ir priemonės“, – įsitikinusi mergina.
Ji patikino, kad savarankiškas gyvenimas užsienyje nebaugina. „Žinoma, Lietuvoje namai būtų arčiau. Nors, kita vertus, iš Švedijos grįžti galima per dvi valandas. Savo ateities su Lietuva nesieju. Jeigu pabaigsiu studijas, manau ten ir įsidarbinsiu“, – apsisprendė Žavinta.
Jolanta VENSKUTĖ
