Bendruomenėse

Drevernos plėtros galimybės – architektų ir ekonomistų parengtoje studijoje

Praėjusią savaitę Drevernoje, turizmo sodyboje „Strykis“, surengta konferencija „Dreverna: stipri bendruomenė – darni plėtra“. Jos metu pristatyta architektų, ekonomistų ir strateginio planavimo specialistų parengta Drevernos plėtros galimybių studija.

Padės įgyvendinti svajones

Drevernos bendruomenės pirmininkas Andrius Kraynas pasakojo, kad bendruomenė vykdo paprojektį „Drevernos bendruomenės institucinis stiprinimas bei aktyvios informacinės visuomenės formavimas, skatinant bendruomenės socialinę ir ekonominę plėtrą“. Šį paprojektį finansuoja Europos Sąjunga. Įgyvendindama jį Drevernos bendruomenė siekia sustiprėti kaip institucija, suburti vietos gyventojus aktyvesnei veiklai, skatinti juos Drevernoje plėtoti verslus, turizmo paslaugas. Viena iš svarbiausių minėto paprojekčio dalių – Drevernos plėtros galimybių studijos parengimas. Ją beveik metus rengė architektų, ekonomistų ir strateginio planavimo specialistų komanda. Studijos rengimo grupės narys, ekonomistas Antanas Čepys sakė, kad rengiant studiją aktyviai buvo bendradarbiaujama su Drevernos bendruomenės nariais, visuomeninėmis organizacijomis, Priekulės seniūnijos ir Klaipėdos rajono savivaldybės atstovais. A. Kraynas teigė, kad 30 tūkstančių litų kainavusi Drevernos plėtros galimybių studija bendruomenei reikalinga. „Turėdami šią studiją galėsime lengviau įsisavinti lėšas ir išteklius, kuriuos įvairiomis formomis siūlo tiek valstybės, tiek savivaldybių institucijos. Manome, kad šis dokumentas bus aktualus ir visiems, kurie ketina aktyviai įsilieti į Drevernos perspektyvų kūrimą ir įgyvendinimą“, – kalbėjo jis.

Stiprybė – unikalus kraštovaizdis

Drevernos plėtros galimybių studijos rengimo grupės narys, ekonomistas A. Čepys trumpai pristatė pagrindines atliktos studijos išvadas. Jis džiaugėsi, kad rengiant studiją susipažinti su šio krašto istorija, pažinti Drevernos ir jos apylinkių urbanistinės raidos bruožus itin padėjo istorijos mokslų daktaras Martynas Purvinas. Rengiant studiją buvo atlikta bendra teritorijos apžvalga, gamtinės aplinkos ir kraštovaizdžio resursų būklės, inžinerinės infrastruktūros analizė, ekonominės būklės vertinimas, strateginio planavimo dokumentų analizė. Įvertinus viską parengtos išvados ir pateikta SSGG (stiprybės, silpnybės, galimybės, grėsmės) analizė. Pasak A. Čepio, pagrindinės Drevernos stiprybės yra patraukli gyvenamoji aplinka, geros sąlygos plėtoti turizmą, vandens pramogas, vietiniais resursais paremti verslai (žemės ūkis, žuvininkystė), stipri bendruomenė. „Dreverna turi išskirtinį gamtovaizdį į Kuršių neriją, unikalų kultūros paveldą, teritorijoje gausu gamtos ir kultūros lankytinų vietų. Vietovė pasižymi vandenų ir vandens kelių gausa, čia veikia moderni prieplauka, kuriasi kita turizmo infrastruktūra, yra išskirtinės sąlygos buriavimui ir plaukiojimui jėgos aitvarais“, – pasakojo jis.

Pasigesta teritorijų planavimo dokumento

SSGG analizėje greta stiprybių išskirta ir ne viena silpnybė. Kaip vieną iš Drevernos silpnybių pašnekovas paminėjo jautrią gamtinę aplinką. „Kraštovaizdis yra jautrus intervencijai, lengvai pažeidžiamas. Teritorija patenka net į trijų draustinių ribas. Todėl šiame regione visada kils konfliktas tarp gamtinio natūralumo ir urbanistinės plėtros“, – pastebėjo A. Čepys. Dar vienas trūkumas – pasenusi ir nesutvarkyta infrastruktūra. „Nėra net nuorodos, kaip pasiekti naująją prieplauką“, – pastabas vardijo konferencijos pranešėjas. Jis pastebėjo, kad problemų sukelia ir tai, kad iki šiol nebuvo aiškios Drevernos plėtros vizijos: „Nėra vietos teritorijų planavimo dokumento, kuris detaliai ir darniai spręstų interesų prieštaravimus, kokybiškai reguliuotų urbanistinę plėtrą ir jos kokybę.“

Siūloma plėtoti verslus

 Studijos rengėjai pastebėjo, kad vietos gyventojų gebėjimai ir žinios daugiau yra susiję su žemės ūkiu ir žuvininkyste, mažas jų verslumas. Todėl dreverniškiams jie siūlo daugiau dėmesio skirti inovatyvioms verslo idėjoms skatinti, rekreacijos, turizmo paslaugoms plėtoti. Studijos rengimo grupės narys, architektas Mantas Daukšys teigė, kad kuriant plėtros viziją buvo pasirinktos dvi kryptys: „Svarstėme, ar Drevernoje reikėtų labiau atsigręžti į natūralią gamtą ir kurti čia tokį gamtos kampelį kaip Kuršių nerija, ar atvirkščiai labiau skatinti urbanistinę plėtrą siekiant, kad Dreverna taptų labiau kurortine gyvenviete. Po ilgų diskusijų su vietos bendruomene nusprendėme, kad Drevernai labiausiai tiktų tarpinis šių dviejų koncepcijų variantas. Visose srityse reikėtų derinti gamtos išteklių saugojimo, atkūrimo, gaivinimo ir urbanistinio vystymo prioritetus.“

Pasidalijo Švedijos patirtimi

Konferencijoje savo patirtimi apie tai, kaip tvarkomos unikalios, nedidelės vietovės, pasidalijo svečias iš Švedijos Olando salos Anders Nyholms. Prieš 20 metų į salą iš Švedijos sostinės Stokholmo persikėlęs A. Nyholms vadovauja verslo biurui, kuris yra oficiali institucija, atsakinga už vietovės plėtrą. 24 tūkstančius gyventojų turinčioje saloje, kaip ir mūsiškėje Drevernoje, yra senos žemdirbystės ir žuvininkystės tradicijos, tačiau sparčiausiai ten besivystanti sritis – turizmas.

Svečias iš Švedijos įsitikinęs, kad be aktyvaus turizmo plėtojimo viena stipriausių jo regiono pusių – gera atmosfera verslui. Saloje veikia apie 3000 verslo kompanijų.

Tačiau Švedijos regionas turi ir ne vieną trūkumą: sala yra labai nutolusi nuo pagrindinės Švedijos dalies, joje yra ribotas darbo vietų skaičius, ganėtinai trumpas turizmo sezonas, mažas gimstamumas ir labai senėjanti populiacija. Kas ketvirtas gyventojas saloje yra vyresnis nei 64 metų amžiaus.

Drevernos plėtros galimybių studijoje keliami tokie tikslai: sureguliuoti naujas statybas, naudoti vietovės išteklius, skatinti vietos verslą, gerinti turizmo sąlygas, išsaugoti dabartines ir kurti naujas darbo vietas. Taip pat siūloma parengti vietovės planavimo dokumentą (bendrąjį planą), įrengti sustojimo vietas prie lankytinų objektų, Svencelės jėgos aitvarų taške įrengti sustojimo aikšteles, suolus, stendus, suremontuoti Jokšų tiltą, tinkamai įrengti daugiau priėjimo prie vandens ir buvimo gamtoje vietų. Taip pat siūloma perdaryti Drevernos šliuzą, atkurti laivybą Klaipėdos kanale. Pasak studijos rengėjų, tai yra atkarpa, kuri prie laivybos padėtų prisijungti Pjaulių ir Jokšų kaimų gyventojams. Siūloma labiau urbanizuoti teritoriją tarp Drevernos ir Klišupės upių. Daug dėmesio studijoje skiriama Drevernos įvaizdžiui rajone ir regione formuoti ir pristatyti. Tam tikslui yra kuriama internetinė svetainė www.dreverna.eu, kurios juodraštinis variantas jau veikia.

Milda JUDELYTĖ