Buvusi Jakų radijo stotis – vos neprarasta kultūros vertybė

Jakų mokyklėlė įsikūrusi unikaliame tarpukario architektūros statinyje – buvusioje Klaipėdos radijo stotyje.

 

Dar pernai planuota užsiimti Jakų pradinės mokyklos pastato rekonstrukcijos projektavimu, o ieškoti finansavimo šaltinių, pradėti pačius darbus – šiais metais. Tačiau paaiškėjo, jog 1936 m. statytas mokyklos pastatas, kuriame veikė Klaipėdos radijo stotis, yra vertingas istoriniu bei architektūriniu požiūriu ir išlikęs toks vienintelis mūsų krašte. Specialistų teigimu, buvusi radijo stotis yra lyg laiko dulkėmis apsinešęs kultūros perlas, galintis toli garsinti Klaipėdos rajoną kaip patrauklus turistinis objektas. Mat buvusi Jakų radijo stotis atstovauja unikaliai Lietuvos tarpukario statybai – tokia yra ir Kauno miesto istorinė dalis, kurią siūloma įtraukti į UNESCO paveldą.

Planuota pastatą išplėsti

Jakų bendruomenės centras ne kartą kreipėsi į rajono vadovus dėl Gargždų „Minijos“ progimnazijos Jakų skyriaus sporto salės, kurioje sportuoja ir vietos jaunimas, taip pat klasių remonto. Savivaldybėje pernai vykusiuose pasitarimuose ne kartą konstatuota, kad Jakų mokyk­lėlės ugdymo sąlygos yra prasčiausios rajone, todėl mokinių yra mažai, nors pati gyvenvietė yra didelė, aplink daug kaimų, kuriuose kuriasi jaunos šeimos su vaikais. Slengių daugiafunkcio centro toje pačioje priemiesčio seniūnijoje pavyzdys parodė, kad atnaujinus patalpas smarkiai išauga ir čia norinčių mokytis vaikų skaičius. Anot specialistų, taip būtų ir Jakuose, tad pernai jau buvo susiplanuota, jog protingiausia būtų rekonstruoti esamą pastatą, jį palikti bendruomenės poreikiams ir kultūrai. Kartu dideliame žemės sklype statyti naują priestatą, kuriame būtų įkurdintas darželis ir pradinių klasių mokykla. Jakų pastato rekonstravimo projektas buvo įtrauktas į praėjusių metų Savivaldybės strateginį veiklos planą, numatant vykdyti projektavimo paslaugas, skiriant 20 tūkst. eurų. Pagal projektą buvo numatoma atlikti šiuos darbus: pastatyti priestatą, šiltinti pastato išorines sienas, pamatus, grindis, perplanuoti patalpas, atnaujinti šildymo-vėdinimo sistemą, elektrotechnikos tinklus, pakeisti pastato paskirtį, numatant vieną naudojimo paskirtį – mokslo. Kadangi pastatas 1936 m. statybos, buvo kreiptasi į Savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo tarybą, kokio pobūdžio ir kokios apimties darbus jame būtų galima atlikti.

Radijas – buvusiame dvare

Pagal gargždiškės istorikės Janinos Valančiūtės surinktus duomenis, Klaipėdos radijo sotis buvo įrengta Jakų dvaro teritorijoje, kurį kartu su žemėmis už skolas buvo konfiskavęs Lietuvos bankas. Radijo stoties statybai Jakuose bankas skyrė net 10 ha žemės. Tai buvo valstybinės reikšmės objektas, kadangi Klaipėdos kraštas tarpukariu neturėjo normalios lietuviškos radijo transliacijos, gyventojai greičiau pagaudavo užsienio radijo stotis, o ne laikinosios sostinės Kauno siunčiamą signalą. Tad ir buvę nuspręsta statyti naują, modernią, galingą bei patikimą radijo transliavimo stotį šalia Klaipėdos apylinkėse, vienoje iš aukščiausių vietų. Stoties pastatą suprojektavo vienas žymiausių tarpukario architektų Klaudijus Dušauskas-Duž, kurio statinių yra ir Kaune. Tuometinis latvių valstybinis elektrotechnikos fabrikas VEF įrengė stotyje 10 kW galios vidutinių bangų siųstuvą, o šalia jo – tarp dviejų 66 m aukščio metalinių stiebų kabančią vertikalią nekryptinę anteną. Stoties viršininku buvo paskirtas Stanislovas Blinstrubas. Statant radijo stotį buvo kartu suręstas ir dviaukštis pastatas su keliolika butų stoties darbuotojams ir sargams, taip pat suprojektuoti sklypai individualiems namukams. Visas kompleksas buvęs aptvertas 2 metrų aukščio tvora, apsodintas eglėmis, kurių juosta išlikusi iki šių dienų. Radijo stoties komplekso atsiradimas buvo Jakų gyvenvietės atsiradimo pradžia, teigia istorikai.

Signalas pasiekdavo Berlyną

1936 m. rugsėjo 14 d. įvyko naujai pastatytos Klaipėdos radijo stoties atidarymas. Ta proga laikraštis „Lietuvos aidas“ rašė, jog iškilmės įvyko ant stoties pastato plokščiojo stogo. Stotį pašventino Klaipėdos katalikų parapijos klebonas kun. Daniliauskas, o evangeliškas pamaldas atlaikė prof. Vilius Gaigalaitis, kuris pasidžiaugė, kad dabar visi seneliai, ligoniai, kurie nebeturi jėgų nuvykti į bažnyčią, namuose galės girdėti pamaldas, varpų gaudimą, vargonų muziką, šventuosius giedojimus. Stotį atidarė aukštas Lietuvos vyriausybės pareigūnas, susisiekimo viceministras inžinierius Juozas Jankevičius, akcentuodamas, kad tai, kas svarbu Klaipėdai, svarbu ir Lietuvai, ir kad radijas sujungs visos valstybės gyventojus. Iškilmėse dalyvavo būrys garbių svečių iš Kauno, Latvijos, Estijos, ta proga buvo surengta Baltijos radijo konferencija, susitikta su vietos valdžia, aplankytas uostas, o vakare latviai, kurių įranga buvo sumontuota stotyje, atsidėkodami surengė prašmatnias vaišes Klaipėdos „Viktorijos“ viešbutyje.

Pradėjusios veikti Jakų radijo stoties didžiąją programos dalį sudarydavo Kauno radiofono programos retransiliacija. Klaipėdiečio, krašto istorijos mėgėjo Stepono Dabulskio iš įvairių šaltinių surinktomis žiniomis, vokietmečiu Klaipėdos radijo stoties viršininku tapo telegrafo inspektorius Otto Bohnke (vietiniai jį vadindavo Benkiu). Benkis tarpukariu buvo žinomas trumpabangininkas, mėgo šį užsiėmimą. Teigiama, kad radijo signalai iš Jakų pasiekdavę net Berlyną. 1944 m. pabaigoje artėjant frontui vokiečiai išplėšė siųstuvą bei anteną ir išsigabeno į Vokietiją. Po karo radijo stotis taip ir nebuvo atstatyta, jos pastate buvo įkurta pradinė mokykla, veikianti iki šiol. 1958 m. pradėjo veikti radijo siųstuvas Giruliuose, per kurį imta transliuoti radijo ir TV programas iš Vilniaus ir Maskvos.

Statybas sustabdė

Tad nenuostabu, kad įvertinusi visą šią informaciją apie Jakų radijo stotį Savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba (pirmininkė J. Valančiūtė) kategoriškai nepritarė numatytai šio pastato rekonstrukcijai, kuri sugadintų unikalios istorinės ir architektūrinės vertės statinį. Tarybos nariai, architektai, istorikai, kultūros specialistai mano, kad būtina kuo skubiau spręsti klausimą dėl teisinės apsaugos reikalingumo – įtraukti stotį į Kultūros vertybių registrą ir vėliau restauruoti, t. y. atkurti. Tarybos manymu, būtų pigiau ir racionaliau darželiui-mokyklai rasti sklypą ir statyti visai naują pastatą. Kaip tik šiuo metu vyksta buvusios Klaipėdos radijo stoties atskleidimo procesas – nekilnojamosios kultūros vertybės reikšmingumo, vertingųjų savybių nustatymas ir teritorijos ribų apibrėžimas. Šiuos apskaitos dokumentus rengia bend­rovė „Klaipėdos projektas”.

Lankytinas objektas

„Manau, reikėtų šį pastatą tinkamai sutvarkyti ir juo didžiuotis, skleisti informaciją apie jį, kaip įdomų lankomą objektą. Tas klausimas nebūtų iškilęs, jei Jakų mokyklai nebūtų atsiradęs poreikis plėstis. Pradėjus domėtis, paaiškėjo, kad tai vertingas pastatas. Neabejoju, kad gerai paieškoję rajone dar atrastume ne vieną vertingą objektą, kuris gali būti pamirštas. Kviesčiau jakiškius itin saugoti šį unikalų pastatą“, – sakė rajono mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė, Turizmo tarybos pirmininkė. Pasak vicemerės, jau dabar turistai gali važiuoti pasižiūrėti buvusios Jakų radijo stoties, nes iš išorės pastatas nepasikeitęs nuo tarpukario laikų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių