„Cyrulelis“ padovanojo laimės plunksnelę

Gargždų kultūros centro folkloro ansamblis „Cyrulelis“ spalio 17 d. šventė 25-erių metų sukaktį, o į šventę pasikvietė bendraminčių, kurie linkėjo skambių dainų, trankių šokių, entuziazmo, sveikatos, „okvatos“, gerų norų ir sulaukti auksinio jubiliejaus. Žemaitiškomis eilėmis jį iš visos širdies pasveikino kolektyvo padėjėja Laima Kazragienė. O vadovui V. Radavičiui ansambliečiai padovanojo obelaitę. „Dainos žodžiais 25-erius metus sodinom obelaitę, o šiandien dovanojam tikrą, kad nokintų raudonus obuolėlius, o joje giedotų tikri cyruleliai“, – šypsojosi kolektyvo senbuvė V. Bagdanskienė (5 iš dešinės).

 

Penktadienio vakarą į Gargždų kultūros centrą žmonės traukė ir po vieną, ir poromis. Pasipuošę ir šypsodamiesi jie rinkosi į folkloro ansamblio „Cyrulelis“ 25-erių metų jubiliejinę šventę „Cyruleli pilkasis“. Joje buvo visko: dainų, šokių, sveikinimų, linkėjimų, padėkų, dovanų ir lauktuvių. Nė vienas neišėjo tuščiomis – cyrulelio plunksnelę, kuri laimę neša, atrado visi, kurie atvėrė širdis.

Sidabrinis amžius

Lygiai prieš 25-erius metus Vidmantas Radavičius Gargždų kultūros centre subūrė liaudies dainų ir šokių mėgėjus. „Patys pirmieji buvo Afrozinija Kaučiukienė, Valerija Bagdanskienė, a. a. Palmyra ir Kazimieras Pilotai, Eugenija Kudulienė ir a. a. jos vyras Antanas. Vieni „Būtų gražu, kad ateityje kasmet GKC salėje (fojė) ar Minijos slėnyje vyktų folkloro renginių šventės, toliau būtų puoselėjamos mūsų gražios dainų, šokių, žaidimų tradicijos. Tam reikia kito lygmens ansambliui, administracinės, meninės pagalbos, nes dabar kolektyvui vadovauju tik 0,5 etato“, – sakė „Cyrulelio“ vadovas V. Radavičius.žmonės atėjo, kiti išėjo. Dabar mūsų per trisdešimt, o kai švęsime auksinį jubiliejų, kažin ar tilpsim Kultūros centro scenoje“, – sakė V. Radavičius, paklaustas apie „Cyrulelio“ pradžią.

Su sidabriniu jubiliejumi, linkėdamas sulaukti auksinio, „Cyrulelį“ sveikino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Česlovas Banevičius ir dėkojo vadovui V. Radavičiui už tai, kad subūrė kolektyvą, kuris puoselėja folklorą, garsina miestą ir rajoną Lietuvoje. „Dainuojantys žmonės nesensta“, – sakė Č. Banevičius, o šiuos žodžius dar ne kartą pakartojo kiti šventės svečiai. Administracijos direktoriaus pavaduotoja Ligita Liutikienė „Cyrulelio“ vadovui perdavė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos padėką už ilgametį folkloro puoselėjimą, etnokultūrinių tradicijų tęstinumą ir sklaidą ansamblio įkūrimo 25-mečio proga.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus padėkos raštus vadovui ir ilgamečiams ansamblio nariams įteikė Jolanta Polekauskienė. „Cyrulelis“ – vienas iš didesnių Kultūros centro kolektyvų, surengiantis per metus daugiausia koncertų“, – sakė Gargždų kultūros centro direktorė Birutė Oželienė, ne tik padėkos raštus, bet ir duonos kepalėlį įteikdama.

Linkėdami atrasti cyrulelio plunksnelę, o atradus pakelti ir taip laimę į namus parsinešti, dainingi, žodingi ansamblio nariai daina po dainos, žodis po žodžio išjudino klausytojus ir žiūrovus. Dainai apie pilką paukštelį cyrulelį, kurio vardu prieš daug metų pasivadino folkloro ansamblis, pritarė žiūrovai. Jie taip pat įsijautė į Anelės ir Motiejaus meilės istoriją „To – mona, vo aš – tava“, kurią ir jautriai, ir šmaikščiai atskleidė jubiliejų švenčiantis „Cyrulelis“.

Svečiai smagūs ir dosnūs

„Cyruleli pilkasis“ šventėje dalyvavo 8 folkloro kolektyvai iš mūsų ir kitų Žemaitijos rajonų. Ir ko tik jie nelinkėjo mūsų „Cyruleliui“, juk kas geriau gali žinoti, ko reikia, jei ne bendraminčiai? Dovilų „Lažupis“, apdainavęs rugio kelią, padovanojo kepalėlį duonos, kad nei jos, nei dainų „Cyruleliui“ nepritrūktų. Priekulės „Vėlingis“ ne tik atvežė žuvį, bet ir smagiai pamokė, kaip tą žuvį pasigauti. „Ką jie ten šneka, nesuprantu, ale vis tiek įdomu“, – šnibždėjosi salėje moterys, gaudydamos kiekvieną šišioniškių žodį. Girkališkiai iš „Žiogupio“ nukūlę grūdus juos supylė į molinį paukštuką ir padovanojo „Cyruleliui“, kad neštų sėkmę ir pavirstų į auksinę paukštę. Argi išpasakosi, ką prišnekėjo plateliškės, kaip žiūrovai juokais leipo, kaip linksmino luokiškiai, kaip dainas vingiavo agluonėniškės ir rusniškės?

Reikėjo pamatyti smagią Jūzupo polką, skirtą būsimam „Cyrulelio“ Jūzupui, kurią trenkė girkališkiai, nuo jų šokių vingrybėmis neatsiliko Kvietinių „Kvėitys“, o jei kas būtų mirktelėjęs žiūrovams, tie bemat būtų pradėję kartu trypti. Atsidėkodami už dovanas šeimininkai visiems lauktuvių įdėjo, kad kelias namo neprailgtų.

Gražių žodžių „Cyruleliui“ negailėjo kitų Kultūros centro kolektyvų – „Minijos“, „Trepsiuko“, „Atminties aidų“, „Elegijos“ vadovai, Gargždų bendruomenės atstovai ir, žinoma, buvę ansamblio nariai. Žiūrovai, dėkodami ne tik už šią šventę, bet ir už visus 25-erius tradicijų puoselėjimo metus, plojo stovėdami.

Gėrisi, ilgisi, nepaliktų

Vėžaitiškiai Zofija ir Steponas Jurgaičiai, paklausti, ar nesigaili iš namų išsiruošę į Gargždus, vienu balsu tvirtino: „Labai patiko renginys. Tai grožis.“ Salėje kartu su žmona Domicele dainas traukęs Juozas Jurkus prisipažino pats kažkada lankęs „Cyrulelio“ repeticijas, tad prisiminimai iki šiol tebešildo. Senus gerus laikus su „Cyruleliu“ prisiminė dvi buvusios jo narės Livija Lazauskienė ir Eugenija Kudulienė. „Su vyru buvom pirmieji „Cyrulelio“ dalyviai, – sakė Eugenija ir pripažino, kad ansamblis buvo visas jų gyvenimas. – Dabar, kai sveikatos nebeturiu, namie sienoms dainuoju.“

Energija spinduliuojanti ir nuo pirmųjų folkloro ansamblio gyvavimo dienų jame besisukanti V. Bagdanskienė prisiminė, kad pirmos dainos ansamblyje jai nebuvo lengvos: „Mano tėviškė – prie Seredžiaus, tad esu ne žemaitė. Tačiau pamažu dainuoti žemaitiškai išmokau, nors iš pradžių nesupratau, ką tie žemaičiai kalba.“ Nuo vaikystės prie dainų ir šokių linkusi Valerija šiuo metu lanko ne tik „Cyrulelio“, bet ir „Atminties aidų“ bei bažnyčios chorų repeticijas. „Jei reikėtų ko nors atsisakyti, be „Cyrulelio“ negalėčiau. Folkloras mane atgaivina. Negalėčiau ir be dvasingo bažnyčios choro. Buvau pokario vaikas. Džiaugtis nebuvo kuo, dainų nedainavom, tad su mama dažnai giedodavom giesmes iš maldaknygių“, – pasakojo moteris, dėkojanti Aukščiausiajam už sveikatą.

Kartu su „Cyruleliu“ tą vakarą buvo Kristina ir Juozas Gedminai, beveik du dešimtmečius ir dainavę, ir šokę šiame kolektyve. „Ir dabar ilgiuosi, – atsiduso Juozas, – dainos tebeskamba širdyje.“

Ypatingų galių turi ta cyrulelio plunksnelė…


Sveikinimā, linkiejimā i pagraudenimā 25-uojė „Cīrulēlė“ gimtadėinė pruoga

Brongos cīrulēli, pėlks laukū paukštēli,

Viel rudou žīgiou par žēmi,

Viel visi laukā aptēmi,

Tiktā tāva jautrė šėrdė

Šilumuos kažkas pripėldė.

Jau jurginā porta galvas,

Blāška viejės mēdžiu spālvas,

Tiktā tāva rūba pėlka

Juokėi viejē nanovėlka.

Paveiziek i dongaus rietė –

Kėik sveikātas rēk torietė,

Ka lėitaus lašā kap peilē

Napastuotom kēlė meilē.

Māžas tu laukū paukštēli,

Kuokė ėlga laimės kēli

Tu savuom gėismeliem audē –

Sīkēs linksmā, sīkēs graudē.

I gėiduok apvāli mēta,

Tegu visi gėrd i māta,

Kuoks garbīngs esi paukštēlis,

Māžas laukū cīrulēlis!

Tāva draugēli ligi pačiū šėrdėis gelmiū – Laima Kazragienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių