Darbo vieta

Fermos vedėjas savo darbą laiko prestižiniu

Kretingalės kooperatinėje žemės ūkio bendrovėje Pipirų fermos vedėju dirbantis Mindaugas Tamoševičius – jauniausias specialistas iš vienuolikos čia dirbančių. Baigęs veterinarijos mokslų studijas, įsidarbino stambiame ūkyje. Jis patenkintas darbo sąlygomis, galimybe tobulėti savo profesijoje.

Pasitikėjo jaunu specialistu

Kretingalės KŽŪB M. Tamoševičius įsidarbino iš karto, baigęs Sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademiją. Diplomuotas specialistas beveik porą metų dirba Pipirų fermos vedėju – spėjo įgyti patirties, perprasti savo darbo subtilybes.

„Norėjau, kad fermos vedėjas būtų ir veterinarijos gydytojas. Juk nuolat būdamas šalia pastebi sunegalavusį gyvulį ir laiku jį gydo“, – kalbėjo bendrovės vadovas Gerardas Liorenšaitis, akcentavęs, kad šioje fermoje rezultatai geresni, karvės sveikesnės nei Kopūstų fermoje.

Pasak Gyvulių produktyvumo kontrolės Klaipėdos skyriaus vadovės Janinos Grikšienės, M. Tamoševičius domisi gyvulių produktyvumo kontrolės rezultatais, kuriais vadovaujasi siekdamas, kad banda būtų sveika ir produktyvi. „G. Liorenšaitis pasitiki jaunais specialistais: priėmė jauną, neturintį patirties veterinarijos gydytoją, kuris iš pradžių dirbo pamaininiu fermos vedėju. Įgijusį darbo patirties, paskyrė Pipirų fermos vedėju. Dėmesys, kurio sulaukė šioje bendrovėje, jį skatina stengtis, tobulėti“, – sakė J. Grikšienė, pridūrusi, jog nežinanti kito atvejo, kad rajone būtų įsidarbinęs jaunas veterinarijos gydytojas.

Mindaugas, jauniausias specialistas šioje bendrovėje, pasakojo, kad baigęs veterinarijos mokslų studijas, svarstęs galimybę įsidarbinti valstybinėje įstaigoje, tačiau paklausęs patarimo, jog pirmiausia reikia įgyti praktinio darbo patirties. Taigi atvykęs ieškoti darbo į Kretingalės KŽŪB. <sk>Pasirinko stambų ūkį

„Pirmiausia išsiaiškinau, kad tai stambus ūkis. Čia man pasiūlė geras darbo sąlygas ir aš sutikau“, – pasakojo M. Tamoševičius. Ką tik „iškeptam“ veterinarijos gydytojui įstrigę buvusios fermos vedėjos žodžiai: „Svarbu šūdo nebijoti“.

Bet Mindaugo, Skuodo rajono ūkininkų sūnaus, jis nebaugino. „Nuo vaikystės žinojau, kad studijuosiu veterinarijos mokslus – įteigė tėvelis, veterinarijos gydytojas, taip pat ūkininkas, – šypsodamasis pasakojo vyras. – Baigęs mokslus, norėjau gydyti stambius gyvūnus.“

Pipirų fermos vedėjas čia ne tik organizuoja darbą, bet ir gydo gyvulius. Joje 165 melžiamos karvės bei 180 prieauglio, penimų galvijų.

Su šeima įsikūręs Klaipėdoje, 20 kilometrų į darbą važinėja bendrovės skirtu automobiliu. „Man sudarytos sąlygos dirbti ir tobulėti, – džiaugėsi jis. – Pasitaręs su patyrusiais veterinarijos specialistais, nusiperku veiksmingų medikamentų, kuriais efektyviai gydau galvijus. Dirbdamas tokiomis sąlygomis, sakau, kad dirbu prestižinį darbą.“

M. Tamoševičius pasakojo, kad iš jo kurso beveik 70 absolventų tik 20 dirba veterinarijos gydytojais. Dauguma išvykę į užsienį, įsitaisę prekybos centruose, nors, pasak jo, darbo rinkoje šie specialistai paklausūs – rajonuose reikia pamainos vyresnės kartos veterinarijos gydytojams.

Runkeliais nebevadina

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Bronius Markauskas pastebėjo, jog pastaruoju metu šiek tiek pasikeitęs visuomenės ir žiniasklaidos požiūris į ūkininkus – runkeliais nebevadina. „Visgi ūkininko užsiėmimas nelaikomas prestižiniu. Tai ne gydytojas ar teisininkas, – kalbėjo jis. – Lankiausi Naujojoje Zelandijoje, žemdirbiškoje šalyje, kurioje ypatinga pagarba žemdirbiams. Buvau JAV, taip pat Europos šalyse – Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, kurios labai urbanizuotos, bet ūkininkai gerbiami. Juk žemės ūkis sudaro ekonominį ir socialinį pagrindą.“ Visgi B. Markauskui išsprūdo, jog kalti ir patys ūkininkai, kai kurie neišlipantys iš purvabridžių, gyvenantys be poilsio, laisvalaikio, paskendę nepabaigiamuose darbuose. O juk visur ūkininko gyvenimo būdas panašus.

Virginija LAPIENĖ