Daukšaitiškiui šviesuoliui rūpi net pasaulio problemos

Daukšaičių ilgaamžis V. Štulcas: „Gyvenau Petraičių kaime, bet niekam oficialiai nepranešus jis prijungtas prie Daukšaičių – mano kaimo pavadinimo dokumentuose nebeliko. Gyvenu vienkiemyje, bet Pušyno gatvėje.“

Daukšaičių kaimo šviesuolis Vincas Štulcas į gyvenimą žvelgia tyrinėtojo žvilgsniu. Jis sukaupė daug svarbios kraštotyrinės medžiagos, relikvinių dokumentų. Jis filmavo, fotografavo kolūkinio gyvenimo įvykius, vaizdus. Ilgaamžis domisi ne tik vietinėmis, bet ir pasaulio problemomis. „Perskaitai knygą ar įdomų straipsnį, bet neturi su kuo padiskutuoti“, – apgailestavo V. Štulcas.

Įpratęs nuo mažens

Į Daukšaičių kaimo centrą, kuriame yra mokykla-daugiafunkcis centras, bendruomenės namai, medicinos punktas, biblio­teka, parduotuvė, vieni atrieda automobiliu, kiti – dviračiu, o vyriausiasis kaimo gyventojas Vincas Štulcas atburzgia savo traktoriuku. „Ačiū Dievui, dar pajėgiu rūpintis žmona – atvažiuoju į parduotuvę, nuperku maisto, išverdu pietus“, – žvaliai kalbėjo 93-iąjį gimtadienį šį sausį minėsiantis daukšaitiškis.

V. Štulcas dažnai užsuka į Daukšaičių biblioteką ne tik knygų pasiskolinti, laikraščių paskaityti – prašo bibliotekininkę internete paieškoti dominančios medžiagos.

Biblioteka ilgaamžiui labai svarbi nuo jaunumės. „Nuo 15 metų pradėjau lankytis: į ką nuo mažens įprasi, tą senatvėje atrasi, – ištarė kaimo šviesuolis. – Anuomet reikėjo 10 litų užstatą palikti už dvi knygas, ir dar kas mėnesį mokestį po keliasdešimt centų mokėti.“

Vincas pasakojo buvęs neturtingų tėvų vaikas, todėl jam patarė pristatyti apie tai liudijantį pažymėjimą. Ir jam parašė: „Vincas Štulcas tvarkingas, knygų neplėšys, o jeigu suplėšys, tai pats ir atsakys.“ „Pirmoji knyga, kurią perskaičiau, – ispanų rašytojo „Kelionė aplink pasaulį“, – šyptelėjo pašnekovas.

Bibliotekininkė Zina Žąsytienė stebėjosi, kiek V. Štulcas turi sukaupęs ir susisteminęs medžiagos įvairiomis temomis. Daug kraštotyrinės medžiagos apie Daukšaičių krašto istoriją, jis užrašęs faktus, filmavęs ir fotografavęs kolūkinio gyvenimo vaizdus. „Daukšaičių kaimas minimas 1644 m. Švėkšnos dvaro inventoriuje. Iki 1959 m. Daukšaičiai priklausė Švėkšnos valsčiui, o po to perduoti Veiviržėnų apylinkei, – dėstė pašnekovas. – Kaimo pavadinimas kilęs iš pavardės Daukšys, nes čia buvo keli gyventojai šia pavarde.“

Mokyklos šimtmečio istorija

V. Štulcas atskleidė, kodėl Daukšaičių kaimo centre – Pašlūžmio mokykla. Pasak jo, mokyklos istorija prasidėjo kaimyniniame Petraičių kaime, kur buvo jai išnuomotas ūkininko namas. „Vėliau Pašlūžmio kaime skirtas sklypas mokyklos statybai. Jos iniciatorius Jokūbas Stanišauskas, iš čia kilęs, 1934–1938 metais buvo susisiekimo ministras. Tačiau nusprendus, kad vaikams iš Daukšaičių centro per toli eiti į Pašlūžmį, pastatė šiame kaime, bet taip ir liko Pašlūžmio mokykla“, – istoriją dėstė savo krašto žinovas V. Štulcas. Jis prisiminė, jog 1940 m. nebuvo galima laiku pradėti mokslo metus, nes naujoje mokykloje buvo apsistoję raudonarmiečiai.

V. Štulcas išsaugojęs unikalų dokumentą – dienyną iš 1925 m. su mokinių sąrašais, inspektorių pastabomis. Daukšaitiškis sunerimęs, jog šiais metais Pašlūžmio mokyklai sukanka šimtmetis, bet niekas apie tai nekalba.

V. Štulcą domina ne tik savo kaimo, šalies – ir globalinės problemos. Jis klausosi žinių, skaito knygas ir laikraščius. „Reikšmingas įvykis, kad amerikiečiai nuleido aparatą į Marsą – matuos kažkokius rodiklius… Valstybės nesutaria dėl atmosferos atšilimo mažinimo priemonių – daug rūpesčių turiu dėl pasaulio, – šyptelėjo pašnekovas ir pridūrė: – Kaupiasi aplankuose įvairi medžiaga. Perskaičius knygą ar įdomų straipsnį norisi padiskutuoti, aptarti, bet neturiu su kuo.“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių