Degalų kainų „nesusipratimai“

Kai, atrodo, solidus parlamentaras, praeityje garsus lenktynininkas, pradeda postringauti apie valstybiniu lygiu degalų pardavimo kainų nustatymus, kvepia pigiu populizmu arba visišku nesiorientavimu esamoje situacijoje.

Naftos rinkoje kainą užduoda naftą išgaunančių šalių kartelis OPEC. Pagal „Platts“ indeksą nustatomos didmeninės degalų kainos Europoje. Naftos perdirbimo gamykla „Orlen Lietuva“ pirkdama rusišką „Urals“ naftą Lietuvoje diktuoja monopolistines didmenines kainas ir dažniausiai dėl mums nežinomų priežasčių, neskuba operatyviai reaguoti į kainų kritimus naftos rinkoje. Degalinių tinklai degalus perka iš minėtos gamyklos su keletos dienų rezervu dėl galimų netikėtumų, todėl kainų pasikeitimas nuo naftos kainų kritimo Europos rinkoje iki degalinių kainų galimo pasikeitimo praeina savaitė ir daugiau. Kainų pasikeitimas gali būti ir visiškai neženklus, jei euro kursas krenta, o dolerio kyla, nes už visą naftą pasaulyje atsiskaitoma doleriais. Kai kas bando išvesti paraleles tarp naftos kainų kritimo ir degalų kainų degalinėse norimo mažėjimo. Deja, reikia pabrėžti, kad pusę degalų kainos sudaro valstybės nustatyti mokesčiai, kurie yra stabilūs, todėl ženkliai veikia degalų kainų nemažėjimą. Pavyzdžiui, spalio pabaigoje ir lapkričio pradžioje dyzelinas, kaip produktas, sudarė 52 procentus, o mokesčiai (akcizas ir PVM) prie jo 48 procentus dyzelinių degalų kainos. 95 markės benzinas sudarė 44,5 procentus, o mokesčiai (akcizas ir PVM) prie jo 55,5 procentus visos benzino kainos. Tokia realybė, valstybė pasirinko lengviausią mokesčių surinkimo būdą, rodydama į ES direktyvų reikalavimus, nors Lietuva, kaip pasienio buferinė zona, galėtų išsikovoti šiek tiek lengvatų dėl mažesnių mokesčių taikymo. Manau, kad mūsų šaliai atsto­vaujantys europarlamentarai galėtų padirbėti ryžtingiau.

Algirdas LIAUDANSKIS

Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos narys

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių