Dejuokliai darbdaviai irgi ne šventieji

Anądien prekybos centre nugirdau kasininkės ir pirkėjos pokalbį, kad darbo dabar nestinga, tačiau moterys nusidejavo, kad bėda ta, jog darbdaviai mažai moka, o daug reikalauja.

Šeštadienį „Bangoje“ perskaičiau straipsnį apie verslininkų susitikimą Savivaldybėje. Visi mūsų rajono verslumo rodikliai yra labai geri. Esame pirmūnai Lietuvoje, verslo įmonių ir investicijų kasmet daugėja. Vadinasi, daugėja ir darbo vietų. Bet štai čia mūsų rajonas atrodo nelabai gražiai: straipsnyje atskleista, kad vidutinis atlyginimas pas mus žymiai atsilieka nuo šalies ir regiono vidurkio. Tai kaip čia dabar išeina? Esame tokie perspektyvūs ir tokie nykūs, kai reikia žmogui užmokėti?

Ne kartą esu girdėjusi darbdavius šnekant, kad žmonės dabar nenori dirbti, yra tinginiai, geriau ima pašalpas. Visokių veltėdžių tikrai yra privisę daug. Bet jeigu atlyginimas klestinčioje verslo įmonėje yra vos didesnis už minimalų, tai ko mes stebimės, kad žmonės emigruoja arba pasirenka ne darbą, o pašalpas?

Dalis verslo dar sėkmingai tebegyvuoja šešėlyje, o sąžiningiems sunku konkuruoti. Gaila, kad žmonės nesusimąsto, kad imdami vokelį ir džiaugdamiesi, kad tuo metu mokesčiai nenuskaičiuojami, nesupranta, jog patys sau duobę kasa.

Prezidentė pastaruoju metu pasirašė įstatymo pataisas, kurios žymiai sugriežtino baudas už korupciją. Už vokelius valstybė nedoriems verslininkams irgi skaudžiau turėtų per nagus suduoti.

Asta BENDIKIENĖ