Dvasinių vertybių pamatas – šeimos reliktuose

Balandžio 25 d. popietės organizatoriai – Diana Ciparienė, Judita Čekuolienė, Marius Mockus.

 

Susitikti ir prabilti apie šeimos vertybes, tėvų ir senelių pomėgius, amatus, apie visa, kas perduota vaikaičiams, jų saugota, gerbiama ir vertinama – į tokią prasmingą popietę gargždiškiai Jono Lankučio viešojoje bibliotekoje kviečiami balandžio 25 d. 17 val. Tuo kiekvienas įnešime prasmingą dalelę minint Lietuvos nepriklausomos valstybės 100-mečio sukaktį.

Popietės koordinatorė, bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Diana Ciparienė renginio organizatorių pasitarime atkreipė dėmesį į tai, jog dingstis pakalbėti apie šeimos dvasinio bendravimo ryšius buvo Juditos Čekuolienės, Dauparų–Kvietinių seniūnės. Ji intuityviai jaučia atsakomybę už praeities sąsajas su ateitimi, už bendrystę ir pasitikėjimą, krašto savasties ypatybes. Pati yra sukaupusi senojo kaimo buities reliktų, įrankių, žemaičių diev­dirbių statulėlių, maldaknygių, iš kurių kadaise mokytasi rašto ir tikėjimo žodžio.

Judita kilusi iš Skuodo rajono. O Žemaitija – kryžių ir koplytėlių žemė. Jos tėviškėje, Barstytalių kaime, buvusios koplytėlės sovietų laikais suniokotos, kartu nyko, trūnijo kryžiai, šventųjų skulptūrėlės. Kai ką pamaldžios močiutės sugebėjo išsaugoti ir patikėjo neabejingai senovės lietuvių dvasiai vaikaitei. Juditos prieglobstyje atsidūrė keletas vietos dievdirbių drožtų šventųjų, gerokai sutrūnijusi šv. Jurgio, vaizduojamo ant žirgo ir smeigiančio ietį į slibino nasrus, skulptūra. Taip pat giesmių, maldų knygos, išleistos prieškario ir karo metais Vilkaviškyje, Telšiuose, Šilutėje, Tilžėje. Sudarytos vyskupų Mečislovo Reinio, Vincento Borisevičiaus, Julijono Steponavičiaus. Šalia jų „Žemaičių kantičkos“, 1859 metais parašytos Žemaičių vyskupo Motiejaus Valaczčiausko.

– Yra žmonių, kurie žino šitų maldos knygų vertę, iš jų mūsų seneliai mokėsi skaityti, jas platino knygnešiai. Todėl, manau, kad tokias vertybes parodoje išvydus galbūt ne vienam kils sentimentų savo gimtinei ir savai šeimai, – mąsto Judita.

Ji pakvietė atvykti ir papasakoti apie knygnešystę geografijos mokytoją iš Žemaičių Kalvarijos Bronių Kleinauską, taip pat kunigą kan. Joną Ačą.

Tikimasi, jog renginyje dalyvaus etnologai, daugiau istorikų bei kraštotyrininkų. Eksponatų parodai iš fondų žada atrinkti Gargždų krašto muziejaus vadovas Marius Mockus.

Balandžio 23–29 dienomis Jono Lankučio viešoji biblioteka švenčia Nacionalinę bibliotekų savaitę „Ateitį kuriame kartu“.

– Tai bus puiki proga, vienijanti mūsų bendruomenės narius ir įstaigas atsigręžti į tikrąsias vertybes. Visų, kaip mes manome, pradžių pradžia yra raštas, per kurį ateina žinia iš praeities į dabartį ir, tikiuosi, nueis į ateitį. Ateitį kuriame kartu ir svarbiausia – kurkime ją ant tikrų vertybių, – kviesdama gargždiškius ir visus, kam rūpi mūsų atminties kultūra, į susitikimą balandžio 25-ąją sakė renginio koordinatorė Diana Ciparienė.

Tikimasi, kad atėjusieji į Nacionalinės bibliotekų savaitės renginius išgirs, kas mums buvo gyvybiškai svarbu praėjusiais šimtmečiais ir taip pat svarbu ateičiai, papasakos savąsias šeimos vertybių istorijas.

Aldona VAREIKIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių