Eilės išlaisvina supustytus jausmus

Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešojoje bibliotekoje svečiavosi poetas, literatūrinės Jono Aisčio premijos laureatas Jonas Endrijaitis. Kūrybos popietėje jis pristatė eilėraščių knygas „Vėpūtinis prie obels“ ir „Vėpūtinukai“ – abi sudėtos į vieną. Dalį eilėraščių autorius padainavo pats grodamas gitara, tad iškart pavergė susirinkusiųjų širdis.

Pasak autoriaus, pavadinimai „Vėpūtinis prie obels“ ir „Vėpūtinukai“ parinkti ne atsitiktinai. „Vėpūtinukai“ – tai senas žodis, kuris gali reikšti ne tik vėjo supustytą pusnį. Keliamos gilesnės asociacijos. Juk gali būti ir supustyti jausmai, supustyti gyvenimai“, – svarstė autorius. Viršeliuose panaudoti dailininkės Medos Norbutaitės paveikslai „Angelas, barstantis gėles“ bei „Žvaigždė ir jūra“.

J. Endrijaitis pasakojo, kad kurti pradėjo nuo šešerių metų. Jį įkvepia supanti aplinka, sutikti žmonės. „Žinoma, labiausiai – moterys. Su pirmąja meile gyvenu iki šiol. Atėjau nesupratęs, iš kur tas moterų grožis, ir išeisiu…“ – šypsodamasis kalbėjo pašnekovas.

Jo poezijoje suaugusiesiems vyrauja meilės lyrika, kalbėjimas apie šiuolaikinio žmogaus vertybes, šaknis, santykį su praeitimi ir dabartimi, atskleidžiami jausmų verpetai. Eilėraščiai vaikams – labai skambūs, sklidini skaidraus vaikystės džiaugsmo. Išryškėja glaudus vaiko ryšys su gamta, paukščiais, gyvūnais.

Idėja sujungti dvi knygas į vieną autoriui kilo pagalvojus, jog mamos ar tėčiai vaikams prieš užmiegant gali skaityti vaikišką poeziją, o kai šie kietai įminga, tereikia apversti knygą ir iškart mėgautis suaugusiesiems skirtomis eilėmis.


Kol dar myliu

Atleiski man už nuodėmes ir pyktį,

Už tai, kad žmogumi tau noriu likti.

Atleiski man už laužą, meilės kurtą,

Už tai, kad niekad nebuvau mankurtas.

Atleiski man, kad metų labirintuos

Buvau vedlys tau su genties žibintu.

Atleiski dar už pažadus ir viltį,

Kad niekad nenorėjau išsiskirti.

Atleiski man už ašaras ir gėlą,

Jos šimtąkart labiau man žeidė sielą.

Atleiski, kad retai apkabinu.

Kol myliu, dar šioj žemėj gyvenu.

Šakar makar

Darė žvirbliai šakar makar –

Pykos su strazdais nuo vakar.

Pešėsi dėl krūmo uogų,

Kol nenuvažiavo stogas.

Ginčą sprendė kėkštas senas,

Pats ir uogas nudziubeno.

Peršas išvada savaime –

Kur du pešas, trečias laimi.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių