Emigrantams rinkliava už šiukšles – vis dar mįslė

Nuo praėjusių metų gyventojams taikoma vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą dvinarė įmoka, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. Metinė vietinė rinkliava negali viršyti 1 procento jos mokėtojų disponuojamų metinių namų ūkio pajamų. Tačiau šie pokyčiai, nors ne kartą detaliai buvo aprašomi „Bangoje“, gyventojams vis dar kelia ne vieną klausimą. Šįkart redakcija pastarosiomis savaitėmis sulaukė dviejų emigravusių rajono gyventojų skundų ir prašymo viešai paskelbti atsakymą. Tad kreipėmės į atsakingus asmenis, nuomonių teiravomės ir rajono Savivaldybės tarybos narių.

Prašau viešo atsakymo

Tikiuosi, kad esate demokratiškas ir nešališkas rajono leidinys ir išspausdinsite mano laišką viešajai įstaigai „Gargždų švara“. Atsakymo noriu viešo jūsų leidinyje, nes šie klausimai neduoda ramybės šimtams rajono gyventojų.

Po šiuo laišku būtų pasirašę daug Agluonėnų gyventojų, nes pasipiktinimo banga buvo didelė. Žmonės skambino ir važiavo aiškintis į šią įstaigą. Tačiau buvo atsakyta – tokie teisės aktai.

Jau 15 metų gyvenu Didžiojoje Britanijoje. Prieš 11 metų Agluonėnų gyvenvietėje įsigijau gyvenamąjį būstą ir jame apgyvendinau savo mamą, kuriai jau greitai sukaks 80 metų. Taip tapau VšĮ „Gargždų švara“ rinkliavos mokėtoja. Kompensacijos mamai nepriklauso, kadangi ji nėra turto savininkė, tik deklaruota šiuo adresu.

Kai gavome mokėjimo pranešimą už 2018 m., ištiko šokas. Kadangi dar prirašyti 4 papildomi išvežimai konteinerių. Mama kelis mėnesius iš viso nevežė nė vieno konteinerio, o per vasaros mėnesius (šiltinome būsto fasadą, darėme remontą) pakėlė per mėnesį 2 konteinerius. Jeigu į kintamąją dalį per metus priklauso 12 konteinerių, tai prašau už tiek ir skaičiuoti. Kodėl „Gargždų švara“ mato, kad pakelia 2 vnt. per mėnesį, tačiau nepastebi, kad kas kelis mėnesius visai nekelta. Koks skirtumas, ar per kelis mėnesius išstumiu 12 konteinerių, ar po 1 vnt. kas mėnesį? Jeigu mano pakelti konteineriai per metus neviršijo 12 vnt., tai kodėl skaičiuojami papildomi? Juk verslininkas savo darbuotojui nemoka už neatliktą darbą, o kodėl žmogus turi mokėti verslininkui?

Kodėl būste deklaruotas vienas žmogus turi mokėti tokią pat kainą, kaip ir 4 asmenų šeima? Juk šiukšlių vienam žmogui susidaro mažiau?

Kompensacijos negauna žmogus, gaunantis minimalų atlyginimą. Nes neviršija 1 procento praėjusių metų namų ūkio pajamų. Tai žmonių apiplėšimas, o kiek per rajonus tokių gyventojų susidaro? Kodėl mažo konteinerio išvežimo kaina kaip didelio?

Teko sausio mėnesį apsilankyti „Sodroje“. Vargšai seneliai, norėdami gauti rinkliavos už šiukšles kompensacijas, turi patys ateiti pasiimti pajamų deklaraciją (nes kitam asmeniui ji neduodama) arba turi turėti įgaliojimus. Juk jie kainuoja nemažus pinigus. Šiame technologijų amžiuje ar negalima gauti prieigos, kad „Sodroje“ matytų pajamų dydį? Užtektų paprasčiausio žmogiškumo atnešti deklaraciją dėl gyvenamosios vietos ir užpildyti prašymą, o nevarinėti senelių su lazdomis ir sunkiai bevaikštančių žmonių.

Kodėl Tarybos nariai taip leng­va ranka nubalsuoja už įkainius ir teisės aktus? Kodėl rinkliava už atliekų tvarkymą (pastovioji dalis) 35 Eur, kodėl ne mažiau? Juk į kintamąją dalį įeina dar atskirai mokestis už 12 konteinerių. Tai gal geriau išvesti 1 konteinerio kainą ir žmogus nuspręs, ar jam pilti pustuštį konteinerį kas mėnesį, ar pilną kas antrą mėnesį. Kur demokratija, pasirinkimo laisvė?

Noriu žinoti ir visi rajono gyventojai turi teisę žinoti, kas yra pagrindinis VšĮ „Gargždų švara“ savininkas?

Priimti teisės aktai gina verslininkų interesus, o kokie teisės aktai gina mūsų, Lietuvos žmonių, teises? Kur kreiptis žmonėms, jeigu mes nesutinkame su priimtais įkainiais? Ši situacija – ryškus pavyzdys, kaip LR Vyriausybė ir Klaipėdos rajono savivaldybė tarnauja verslininkams: leidžia priimti teisės aktus, ginančius jų interesus. Argi reikia privesti žmones prie to, kad išeitų piketuoti į gatves ar kreiptis į televizijas?

Dalia KALINAUSKIENĖ


KOMENTARAS

  • Asta SUŠKIENĖ, VšĮ „Gargždų švara“ juristė:

    Skaičiuojama už turto vienetą

    – Klaipėdos rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą vietinės rinkliavos mokestį skaičiuoti rajono savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamojo turto objektų savininkams arba įgaliotiems asmenims pagal tikslinę naudojimo paskirtį, nepriklausomai nuo nekilnojamojo turto savininko deklaruotos arba faktinės gyvenamosios vietos. Vietinės rinkliavos dydis už nekilnojamojo turto objektą nepriklauso nuo šiame objekte deklaravusių gyvenamąją vietą asmenų skaičiaus. Name ar bute gali gyventi daug asmenų, tačiau vietinė rinkliava skaičiuojama už turto vienetą.

    Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas. Rajono savivaldybėje vietinė rinkliava paskaičiuota taip, kad jos dydis padengtų atliekų tvarkymo kaštus. Atkreiptinas dėmesys, kad rajono savivaldybėje nustatyta vietinė rinkliava yra viena iš mažiausių lyginant su kitomis savivaldybėmis.

    Klaipėdos rajono savivaldybės taryba patvirtino nuostatus, kuriuose numatyta, kad jeigu metinė Vietinė rinkliava viršija 1 procentą praėjusių metų metinių namų ūkio pajamų, metinės vietinės rinkliavos mokėtojo prašymu ji gali būti perskaičiuota, t. y. taikoma vietinės rinkliavos lengvata. Kadangi vietinės rinkliavos mokėtojas gali būti nekilnojamojo turto objekto savininkas ar įgaliotas asmuo, todėl asmuo, neatitinkantis šio statuso, tačiau šiame nekilnojamojo turto objekte deklaravęs gyvenamąją vietą, nėra vietinės rinkliavos mokėtojas ir negali pasinaudoti vietinės rinkliavos lengvata. Šiuo atveju gyvenamojo būsto savininkės mama, kuri nėra šio būsto savininkė, negali pasinaudoti teise gauti vietinės rinkliavos lengvatą.

    Dokumentus – įgaliotas seniūnijos darbuotojas

    „Sodros“ disponuojami duomenys apie gyventojų pajamas yra saugomi įstatymų, ir VšĮ „Gargždų švara“ neturi galimybių gauti tokių duomenų. Gyventojas informaciją apie savo pajamas gali gauti pats arba asmuo, turintis įgaliojimą. Siekiant užtikrinti, kad rajono Savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojai, kurie neturi galimybės patys surinkti dokumentų dėl vietinės rinkliavos lengvatos taikymo, buvo inicijuotas nuostatų pakeitimas, pagal kurį vietinės rinkliavos mokėtojas, deklaravęs gyvenamąją vietą tam tikroje seniūnijoje ir neturintis galimybės dėl negalios ar kitų priežasčių pats iš įstaigų surinkti dokumentų ir pristatyti VšĮ „Gargždų švara“, seniūnijos įgaliotam asmeniui parašys sutikimą ir įgaliojimą. Tuomet jis galės surinkti dokumentus apie gautas gyventojo namų ūkio pajamas ir pateikti VšĮ „Gargždų švara“ dėl vietinės rinkliavos lengvatos taikymo. Tokiu būdu vietinės rinkliavos mokėtojui nereikės pačiam vykti į įstaigas surinkti dokumentus apie jo gautas pajamas ir jas pristatyti VšĮ „Gargždų švara“. Jis gali kreiptis į savo seniūniją, kurios darbuotojai, užpildžius atitinkamus dokumentus, galės sutvarkyti dokumentus dėl vietinės rinkliavos lengvatos.

    Vienas išvežimas per mėnesį privalomas

    Nuo 2017 m. sausio 1 d. Klaipėdos rajono savivaldybėje įvesta dvinarė rinkliava, kuri susideda iš pastoviosios ir kintamosios. Kintamoji dalis – tai komunalinių atliekų konteinerių ištuštinimo skaičius. Vienas komunalinių atliekų konteinerio ištuštinimas per mėnesį privalomas. Tačiau šiukšliavežė pagal grafiką kaimo vietovėje važiuoja kas antrą savaitę. Gyventojas pats renkasi, kiek kartų per mėnesį jam išstumti komunalinių atliekų konteinerį. Jei gyventojas turi daugiau komunalinių atliekų, konteinerį gali išstumti ištuštinti ir antrą kartą per mėnesį. Šis veiksmas traktuojamas kaip papildomas konteinerio pakėlimas ir papildomai apmokestinamas.

    Vietinės rinkliavos mokestis suteikia teisę rinkliavos mokėtojui naudotis ne tik mišrių komunalinių atliekų tvarkymo paslauga. Mokėtojai gali nemokamai priduoti į stambiųjų atliekų aikšteles stambiąsias ir kt. atliekas. Mokėtojai gauna nemokamai komunalinių atliekų, antrinių atliekų konteinerius, taip pat surenkamos žaliosios atliekos. Vietinės rinkliavos mokėtojas, sumokėdamas metinį vietinės rinkliavos mokestį, įgyja teisę naudotis visa Klaipėdos rajono savivaldybėje organizuojama atliekų tvarkymo sistema be papildomo mokesčio. Tačiau šių atliekų tvarkymas yra apmokamas iš vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą.


Dokumentų rinkimas – galvos skausmas

Norėčiau pasidalinti su rajono gyventojais savo istorija ir tuo pačiu paprašyti jūsų padėti išspręsti, mano galva, absurdišką situaciją.

Turbūt kaip ir daugelis darbščių žmonių prieš 2009 m. krizę daug dirbom ir neblogai uždirbom, todėl nusprendėm imti banko paskolą ir pasistatyti namą. Deja, turbūt dėl jaunystės ir patirties nebuvimo neapskaičiavom savo galimybių. Banko paskolos užbaigti statybas neužteko, o prasidėjusi 2009 m. krizė galutinai mus pribaigė. Teko emigruoti. Statyboms baigti niekaip nesutaupom, tad grįžti nėra kur. Supratę, kad turbūt artimiausius 20 metų greičiausiai negrįšime, praėjusiais metais išsiregistravome iš Lietuvos ir Mokesčių inspekcijoje deklaravome galutinį išvykimą.

Kodėl aš pasakoju šitą kone standartišką emigracijos istoriją? Ogi dėl VšĮ „Gargždų švara“. Nuo tos dienos, kai Registrų centre buvo užregistruota nebaigta statyba, šita įstaiga pradėjo išrašinėti mums sąskaitas už šiukšlių išvežimą. Nors nei prašymo išvežti šiukšles nebuvo pateikta, nei šiukšlių konteineris nėra pastatytas. Kai kreipiausi į šią įstaigą, man buvo paaiškinta, kad jei nenoriu mokėti už šiukšlių išvežimą, turiu pateikti prašymą, sąžiningumo deklaraciją ir pažymą iš Elektros tinklų apie sunaudotą elektros energiją. Tada sąskaita už šiukšlių išvežimą bus panaikinta. Ir taip kasmet. Daug metų dariau taip, kaip jie prašo. Kadangi metai iš metų elektros energija buvo nesinaudojama, Energijos skirstymo operatorius nutraukė sutartį ir išmontavo elektros skaitiklį. Nebesu jų klientė. Todėl negaliu užsisakyti pažymos internetu. Kadangi negyvenu Lietuvoje, negaliu to padaryti ir kitais būdais. Kol buvau registruota Lietuvoje, toks jų reikalavimas atrodė logiškas. Bet dabar, kai visoms valdžios institucijoms deklaravau apie galutinį išvykimą iš Lietuvos Respublikos, atskirai VšĮ „Gargždų švara“ kasmet įrodinėti jų sugalvotais būdais, kad čia nebegyvenu, man atrodo absurdiška. Galų gale jie puikiausiai žino, kad tuo adresu šiukšlių konteineris nėra pastatytas ir šiukšlių iš mano namo jie neišveža. Kodėl turėčiau mokėti už paslaugą, kuri man nėra teikiama? Negi kiekvienais metais iki gyvenimo pabaigos turėsiu sukti galvą, kaip gauti pažymą iš elektros tinklų,vien tik todėl, kad Registrų centre mano vardu yra užregistruota nebaigta statyba? Kokia išeitis šioje situacijoje?

Skaistė URBONIENĖ


KOMENTARAS

  • Asta JUŠKIENĖ, VšĮ „Gargždų švara“ vyr. vadybininkė-kontrolierė:

    – Nekilnojamojo turto objekto savininkas, norintis, kad už praėjusius kalendorinius metus nebūtų skaičiuojama vietinė rinkliava už nekilnojamojo turto objektą, kuriame buvo vykdomi statybos/remonto darbai pagal išduotą galiojantį Statybos leidimą, iki einamųjų metų balandžio 1 d. administratoriui turi pateikti: prašymą – sąžiningumo deklaraciją, statybos leidimą; dokumentus, įrodančius statybinių atliekų pridavimo ir apmokėjimo faktą (mokėjimo pavedimai, čekiai, kvitai).

    Nekilnojamojo turto (išskyrus sodo ir garažo paskirties) savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaruojantys, kad nekilnojamuoju turto objektu nesinaudojo per praėjusius kalendorinius metus, pateikia Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui tai įrodančius dokumentus (ar jų kopijas) iki einamųjų metų taip pat iki balandžio 1 d.:

    Vietinės rinkliavos mokestis yra taikomas nekilnojamojo turto objektui, o ne asmeniui, dėl šios priežasties išsideklaravus iš Klaipėdos rajono savivaldybės mokestis nėra naikinamas. Norėtume pažymėti, kad elektros tinkluose pažymą galima užsisakyti elektroniniu paštu bei telefonu. Minėtus dokumentus VšĮ „Gargždų švara“ įstaigai yra galimybė pateikti elektroniniu paštu, patvirtinus elektroniniu parašu bei siunčiant pašto korespondencija.


RAJONO TARYBOS NARIŲ NUOMONĖS

  • Jonas DROMANTAS, VšĮ „Gargždų švara“ valdybos pirmininkas, Savivaldybės Biudžeto ir ekonomikos komiteto pirmininkas, Tarybos narys:

    – Visi norime švarios aplinkos, o svarbiausia, kad tai nieko nekainuotų. Mano nuomone, aprašyta rajone jau beveik nebegyvenančios gyventojos istorija yra kaip komplimentas VšĮ „Gargždų švara“. Kuo platesnė rinkliavos bazė, tuo mažesnis mokestis būtų visiems mokantiems.

    Ponia išvykusi, supykusi, nežino, ar grįš, bet norėtų, kad infrastruktūra būtų paruošta, kad mokėtume visi šiek tiek daugiau. Ji nori, kad, jeigu sugrįš, kad būtų paruoštas „kilimėlis“ kojoms valyti, kad Lietuva būtų švari, laukianti Jos. Visa tai kainuoja mums visiems – solidarios rinkliavos mokėtojams. Yra lengvatų sistema, taikomos nuolaidos, bet turime suprasti, kad šiukšlių šalinimas – nuolatinis, sistemingas ir turintis kainą procesas.

    „Gargždų švara“ yra respublikinės sistemos dalis švarinimosi baruose, nepelno siekianti įmonė, ir joks rajono valdininkas nei meras, nei direktorius, nei Tarybos nariai neturi asmeninės naudos, o dėl gero įstaigos darbo galime džiaugtis neprišiukšlintomis tėviškės pakelėmis ir pamiškėmis, o tai jau rodiklis, nusakantis Lietuvos Tėvynės civilizacijos lygį.

  • Aivaras VASYLIUS, Tarybos narys, Vietos ūkio ir kaimo reikalų komiteto narys, VšĮ „Gargždų švara“ valdybos narys:

    – Turiu pripažinti, kad tiek LR Vyriausybės nutarimo, tiek Klaipėdos rajono savivaldybės sprendimo turinys, kuris nustato vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą dydžius, man nepatiko. Dėl turinio ir kyla gyventojų nepasitenkinimas.

    VšĮ „Gargždų švara“ savininkas yra Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, kitaip sakant savivaldybės gyventojai per savo rinktus tarybos narius. Įstaigos bei jos vadovo veiklą prižiūri Savivaldybės taryba, meras, Kontrolės ir audito tarnyba, įstaigos valdyba bei gyventojai.

    Savivaldybių tarybos gali spręsti dėl atliekų normų, taikomų dydžių ir kaštų, kurie turi įtakos pastoviosios ir kintamos dalies proporcijoms ir dydžiams. Tai ir buvo diskusijos esmė ir mano nepritarimo šiam sprendimui priežastis. Tarybos nariai nėra visų sričių specialistai, ne visada girdi specialistų nuomonę, todėl kartais priima ne pačius geriausius sprendimus.

    Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą nėra paslaugos kaina, tai yra mokestis, kaip ir privalomas sveikatos draudimo mokestis, kuris turi būti mokamas nepriklausomai nuo to, ar tu tais metais lankeisi pas gydytoją ar ne. Iš dalies šis mokestis yra grindžiamas ir solidarumo principu, nes už asmenis, kurie jo nemoka (pavyzdžiui, dėl nuostatos, kad mokestis negali viršyti 1 proc. pajamų), sumoka kiti. Taisyklės, pagal kurias taikoma dvinarė rinkliava su pastoviąja ir kintamąja dalimi, yra nustatytos LR Vyriausybės, be pasirinkimo laisvės savivaldybių taryboms. Pastoviąją dalį sudaro pastoviosios sąnaudos, į kurias įeina atliekų sąvartyno, atliekų apdorojimo įrenginių, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių, nusidėvėjimo, bendrosios veiklos ir administracinės sąnaudos. Ar tinkama ir ne per didelė infrastruktūra yra sukurta ir kaip ją padaryti efektyvesnę, būtų tinkamas klausimas Jūsų rinktam Seimo ir Savivaldybės tarybos nariui.

    Ši tvarka nėra tobula ir yra taisytina. Akivaizdu, kad būtina atsižvelgti į įvairius pokyčius. Jei žmogus emigravo ir deklaravo išvykimą iš Lietuvos, turėtų pakakti tos deklaracijos, nes ji be elektros ir vandentiekio tinklų pažymų panaikina prievolę mokėti privalomąjį sveikatos draudimą. Dėl konteinerių išvežimo dažnių skaičiavimo reikėtų vertinti konkrečią situaciją (tokios galimybės neturiu, nes nežinau nei vardo, nei pavardės). 2018 m. kovo mėnesio Tarybos pasėdyje Savivaldybės taryba patvirtino tvarką, pagal kurią vyresnio amžiaus ir negalią turintys žmonės galės pateikti prašymus per seniūnijos ar socialinius darbuotojus.

    Būdų, kaip ženkliai sumažinti rinkliavos dydį ar ją panaikinti, nežinau. Bet dėl reikalaujamų dokumentų kiekio, formos, būdų ir jų galiojimo terminų, atliekų kiekio normų, konteinerių dydžių bei jų išvežimo dažnumo diskusiją pradėsiu ir nepriklausomai nuo jos rezultatų, sprendimo projektą su pakeitimais Savivaldybės tarybai teiksiu. Rinkliavos dydžio augimo tempą ar mažinimą galima paveikti tik mažesniu į sąvartyną nuvežamu atliekų kiekiu. Jį galima sumažinti mažiau vartojant, visuotinai vartojant produktus su minimaliomis pakuotėmis ir rūšiuojant atliekas. Kaip motyvacija šių procesų progresui galėtų būti dvinario atlyginimo VšĮ „Gargždų švara“ darbuotojams mokėjimas, kurio kintamoji dalis priklausytų nuo mažesnio atliekų kiekio į sąvartyną nuvežimo. Seimo pareiga būtų sudaryti sąlygas, kad visa tara būtų su užstatu ir surenkama taip, kaip plastikiniai buteliai.

    Svarbiausia mes turėtume savo lūkesčius, norus, problemas, reikalavimus bei pasiūlymus išsakyti tiesiogiai išrinktiems ir renkamiems LR Seimo bei savivaldybių tarybų nariams, juos kontroliuoti ir vertinti, ar tinkamai mums atstovauja.


Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Jaučiam vietoj „jamam“

Tviskančios parduotuvių vitrinos vilioja atverti pinigines dovanoms. Paskutinį lapkričio savaitgalį prekybos ir pramogų sostine tituluojamame „Akropolyje“ vykusi akcija „Jamam“ sutraukė…

Plačiau »

Agnė ADOMAITĖ

Bendraukite su mumis Facebook

Savaitės klausimas

Ar patinka tatuiruotės?