Gaisrai

Prasidėjo nelemtas žolės deginimo maratonas

Atšilus orams ugniagesiai vos spėja tramdyti pievų ir laužų degintojus. Šią savaitę Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniai į tokius gaisrus skubėjo po kelis kartus per dieną. Neatsargūs piliečiai vis dažniau susigundo laužus kūrenti prie pat gyvenamųjų ar ūkinių pastatų, rizikuodami savo ir kaimynų sveikata bei turtu.

Kasdien – po kelis atvejus

Vien per trečiadienį ir ketvirtadienį Klaipėdos rajone pievos degė penkiskart. Trečiadienį 16 val. 10 min. gautas pranešimas apie Doviluose tarp gyvenamųjų namų degantį 200 arų plotą. 19 val. 20 min. ugniagesiai išskubėjo į Girkalių kaimą, kur degė 150 arų plotas, gaisras taip pat gesintas Žadeikių kaime.

Ketvirtadienį priešpiet 150 arų pieva degė Baukštininkuose. Gargždų PGT viršininkas Stanislovas Petrikas informavo, kad tądien vėl kilo gaisras Žadeikių kaime, kur degė net 10 ha teritorija. Čia neišvengta kitos pavasarinės bėdos – dėl pažliugusios žemės įklimpo ugniagesių automobilis.

S. Petrikas apgailestavo, kad gyventojams niekaip nesiseka įskiepyti sąmoningumo, nes kasmet vos pradėjus šilti orams ugniagesiai kovoja su ta pačia problema. „Praėjusiais metais iki balandžio 21 dienos turėjome 63 degančių pievų ar laužų atvejus. Šiemet tokių gaisrų per tą patį laikotarpį teturėjome 14, tačiau tokią statistiką lemia oro sąlygos. Neatsargūs žolės degintojai darbymetį pradeda tik dabar“, – sakė Gargždų PGT viršininkas S. Petrikas.

Degina prie pat pastatų

Individualiuose namuose gyvenantys žmonės pastaruoju metu įvairias augalinės kilmės atliekas – medžių, krūmų šakas – įsigudrino deginti šašlykinėse. Anot S. Petriko, taip tikimasi išvengti baudų, nes laužas kūrenamas ne ant žemės ir įsivaizduojama, kad taip nekeliama gaisro grėsmė. Tačiau pažeme rūkstantys dūmai sudaro nepatogumų gyventojams. Įvairias šakas patariama susmulkinti ir sukūrenti krosnyje, nes aukštai iš kamino kylantys dūmai nedirgina aplinkinių. Dėl tokiu būdu kūrenamų laužų trečiadienį ugniagesiai surašė du administracinės teisės pažeidimų protokolus Gargžduose esančio Vytauto skersgatvio gyventojams. 

S. Petrikas akcentavo, kad deginti žolę šalia pastatų yra draudžiama, todėl matant tokius atvejus nereikėtų likti abejingiems. „Viena moteris laužą kūreno 3 metrai nuo ūkinio pastato, o garbaus amžiaus vyriškis – 6 metrai nuo pastato. Tokius žmones esame priversti bausti, juolab kad mums skųsdamiesi skambina kaimynai“, – pasakojo S. Petrikas.

Pašnekovas priminė, kad žolės degintojų problema opiausia buvo 2007 metais, kai senas sodybas rajone įsigiję miestiečiai, neįvertinę žolės deginimo pavojaus, kėlė kone masinius gaisrus. Tuomet neišvengta nuostolių ir dėl sudegusių pastatų. 

Gargždų PGT pareigūnai su gamtosaugininkais jau sudarė grafikus, pagal kuriuos nuolat vyks į reidus ir tikrins, ar nėra deginamų pievų.

Pagal Priešgaisrinės saugos taisykles žolę deginti galima ne arčiau kaip 30 metrų atstumu nuo statinių ir 100 metrų nuo miško. Ši taisyklė negalioja miestuose ir miesteliuose – čia žolę deginti prie statinių draudžiama.

Už laukuose deginamas pievas gresia bauda iki 1000 litų fiziniams asmenims ir apie 1200 litų bauda juridiniams asmenims. Savininkams, nesiimantiems priemonių laukams apsaugoti nuo gaisro arba jų negesinant, skiriamos baudos iki 600 litų.

Už laužų kūrenimą netoliese pastatų gresia bauda iki 250 litų.

Jolanta VENSKUTĖ