Gamta ir mes

Aplinką saugosim, kai mums patogu?

Mūsų visuomenė požiūriu į aplinkosaugą atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) senbuvių. Ugdyti piliečių sąmoningumą ir sudaryti sąlygas aplinkos tausojimui – svarbus uždavinys valstybei.

Įmonės tausoti gamtą skatinamos finansinėmis priemonėmis – teršėjas moka baudas, aplinkos netausojanti įmonė beveik neturi šansų produkcijos eksportuoti į ES rinkas, kur reikalaujama tausios gamybos. O štai gyventojai aplinkosaugos srityje gali elgtis laisvai. Žinoma, kontrolė yra – jei automobilis viršija išmetamųjų dujų normas, jį draudžiama eksploatuoti, jei plausime automobilį vandens telkiniuose – gausime baudą ir pan. Bet iš esmės valstybė iš žmogaus nereikalauja, kad jis gamtos išteklius naudotų racionaliai – nėra ribojama, kiek žmogus gali suvartoti maisto, kiek išmesti per parą šiukšlių.

Tiesa, Lietuvoje yra bauda už atliekų nerūšiavimą, bet ji tik teoriška. „Pavyzdžiui, užsienyje, jei išmestame į konteinerį maiše su stiklu ras popierių su tavo adresu, gausi baudą. Lietuvoje praktiškai ši sistema neveikia“, – sako Vilma Karosienė, Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė.

Pasak jos, lietuvių sąmoningumas rūšiavimo srityje neįtikėtinai žemas. Visuomenės apklausų duomenimis, atliekas rūšiuoja tik apie 20 proc. gyventojų. „Taip pat turime savotišką mentalitetą, kad už tvoros – jau ne mano kiemas, tad imu ir išverčiu šiukšles. Manau, kad tokį požiūrį pakeistume, reikia intensyvesnės ir aiškesnės šviečiamosios komunikacijos gyventojams“, – sako ji.

Automobilis dar nepakeičiamas

Dar vienas sąmoningumo rodiklis – transportas. ES šalyse viešojo transporto stotys pilnos, masės žmonių į darbą ir iš jo skuba metro, tramvajais, taip pat rieda dviračiais.

Lietuvoje gatves užgrūdę nuosavi automobiliai, kurie mieste sudaro apie 70-80 procentų oro taršos. Deja, negalime apeliuoti į lietuvių sąžinę, kad nesirenka troleibuso. Viešojo transporto sistema mūsų miestuose prastai išvystyta, dauguma viešojo transporto priemonių morališkai ir fiziškai pasenusios, silpnai plėtojami ir gerai neprižiūrimi dviračių takai.

Kol kas gyventojus aplinkosaugos veiksmų labiau skatina imtis apčiuopiamesnė problema – brangstantis benzinas. Gera tendencija, kad Lietuvoje kuriasi socialiniai važiuotojų portalai, kuriuose galima susirasti pakeleivių važiuoti ne tik į kitą miestą, bet ir kartu į darbą, taip taupyti ir mažinti CO2 išmetimą. Kita bėda, kad Lietuvoje labai daug senesnių nei 10 metų automobilių, kurie išmeta į orą gana daug teršalų.

ES siekia vartoti tausojančiai

Lietuvą pagal daugelį rodiklių lyginame su ES šalimis, tačiau dažnai neįsisąmoniname, kad patys taip pat esame ES piliečiai. Taigi, siekiame tų pačių tikslų. ES darnaus vystymosi strategijos vienas iš prioritetų yra tausojantis vartojimas. ES piliečiai sudaro mažiau kaip 10 proc. visų pasaulio gyventojų, tačiau suvartoja pusę pasaulyje pagaminamos mėsos, ketvirtadalį popieriaus ir 15 proc. energijos. Namai, buities prekės, maistas ir kelionės kartu paėmus yra susiję su 70–80 proc. viso poveikio aplinkai – nuo taršos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo iki žemėnaudos ir atliekų.

Žinoma, visų pirma valstybė turi užtikrinti savo piliečiams palankias sąlygas tausoti aplinką. Lietuva šioje srityje gerokai atsilikusi. Tačiau gyvename demokratinėje visuomenėje, tad gyventojai turi nelaukti, kol valstybė suteiks sąlygas, o patys, reikalaudami dėmesio aplinkosaugai, lemti politinius ir ekonominius sprendimus.