Gargždams skirta „Bangos“ skulptūra stumiama iš centro

Jau seniai niekam nebuvo paslaptis, kad garsaus skulptoriaus Algirdo Boso sukurtą „Bangos“ skulptūrą, kaip gražų miesto simbolį ir futbolo komandos „Banga“, garsinančios Gargždus, 50 metų jubiliejaus akcentą, rengiamasi statyti Kvietinių gatvės skvere prie Turizmo informacijos centro. Čia planuojama pastatyti didelį apvalų suolą, kurio viduryje iškiltų apie pustrečio metro kompozicija: ant granitinės kolonos – rutulys, o ant jo – bronzinė „Banga“. Skulptūra, pritaikyta būtent tai centrinei miesto erdvei, jau beveik pagaminta, skveras baigiamas tvarkyti, ir jau lyg būtų galima toliau tęsti darbus, planuoti šio meno kūrinio, papuošiančio Gargždus, atidengimo iškilmes.

Pasiūlė keisti vietą

Tačiau rajono valdžia, kurios atstovai, tarp jų ir meras, anksčiau viešai yra pritarę skulptūros statybai būtent Kvietinių gatvėje, staiga persigalvojo – esą skulptūrai geresnė vieta būsianti prie stadiono. Skubiai sudarytos darbo grupės iš 12 narių posėdyje Savivaldybėje trečiadienį kunkuliavo aistros. Jame dalyvavo beveik visa rajono vadovybė, keletas politikų, futbolo bendruomenės atstovų, viešosios įstaigos „Gargždų futbolas“ valdybos narių. Tiesa, kažkodėl nesimatė su futbolu siejamų Tarybos narių liberalų, gal kad nekvietė? Rajono meras Vaclovas Dačkauskas, vadovavęs darbo grupės posėdžiui, informavo, jog gauti dviejų Tarybos narių, Egidijaus Preibio ir Andželos Šakinienės raštai dėl „Bangos“ skulptūros vietos keitimo. Abu politikai, valdančiosios daugumos Taryboje atstovai, išsakė nuomonę, kad esą tinkamiausia vieta skulptūrai – prie stadiono: aikštėje ar prie administracinio pastato. Prisiminta, kad dar balandžio 28 d. posėdyje Taryba nagrinėjo strateginio veiklos plano 2016–2018 m. programų paketą, kuriame buvo numatytas finansavimas, skirtas Gargždų futbolo komandos 50-mečiui paminėti skirtos skulptūros įrengimui. Beje, nors aname Tarybos posėdyje aiškiai buvo nurodyta vieta skulptūrai – Kvietinių gatvės skveras, dėl alternatyvų klausimų politikams nekilo. Tačiau dabar teigiama, esą skulptūros įrengimo vieta iki galo nebuvo aptarta ir nuspręsta, o užsienio šalių patirtis rodanti, kad sportui skirtos skulptūros statomos prie stadionų, sporto centrų.

„Banga“ – miesto simbolis

Algirdo Boso skulptūros „Banga“ miesto centre, Kvietinių gatvės skvere, šalia atnaujintų „Minijos“ kino teatro, Turizmo informacijos centro pastatų įkurdinimo idėją ginantis vyriausiasis rajono architektas Gytis Kasperavičius akcentavo tai, jog skulptūros simbolika skirta ne vien konkrečiai futbolo komandai, jos jubiliejui. Pasak architekto, skulptūros nešama mintis yra gerokai gilesnė, skirta išskirtiniam ir tęstiniam miesto sporto ir gyvenimo reiškiniui, prie kurio prisilietė ištisos kartos gargždiškių. „Tai yra miesto simbolika, svarbus akcentas to, kuo garsėja Gargždai. Futbolas yra miesto istorijos dalis. Todėl tai turi būti deramai įamžinta ten, kur daugiausia lankosi visi gargždiškiai, atvyksta svečiai – miesto centre, kur yra traukos taškai, tinkamiausios tam erdvės. Kodėl jų nesutvarkyti ir simboliškai neįprasminti?“ – kalbėjo G. Kasperavičius. Jis sukritikavo politikų išsakytą nuomonę, esą sportui skirtos skulptūros turi būtinai atsidurti prie sportui skirtų statinių. Pasak jo, pavyzdžiui, Ventspilyje, Latvijoje, populiariai sporto šakai bobslėjui skirta skulptūra – bobslėjaus rogės – stovi pačiame miesto centre. Ir tokių pavyzdžių esą yra daug. G. Kasperavičius nurodė ir pavyzdį Gargžduose – žymių sportininkų futbolininko Armino Norbekovo ir krepšininko Marijaus Prekevičiaus pėdų įspaudai yra ne prie stadiono, o Savivaldybės aikštėje, kur lankosi daug žmonių. Architekto manymu, prie stadiono labiau pritiktų kamuolio ar futbolininko figūros skulptūra, tačiau ne „Banga“, nes ji skirta visam miestui, visiems gargždiškiams.

Pradėjo prieš metus

„Dar prieš metus kreipėmės į Algirdą Bosą, aukščiausio lygio skulptorių, ieškojom vietos, kur tinkamai išpildyti šį sumanymą – „Bangos“ simbolį miestui, ne vien futbolui. Toliau dirbome nuosekliai. Balandį pristatėme Verslo ir savivaldybės forume, Tarybai, nurodydami konkrečią vietą, parodydami maketą, kur siūlome statyti išliekamąją vertę turinčią skulptūrą. Niekas tuomet nesakė, kad vieta šiam meno kūriniui Kvietinių gatvės skvere yra netinkama. Apie šį sumanymą daug skelbė žiniasklaida, buvo pakviesta diskutuoti visuomenė. Mano žiniomis, skulptūra jau išlieta iš bronzos, atliekami kiti paruošimo darbai, ir ji netrukus atkeliaus į Gargždus. Kodėl nerinkome kitos vietos dar prieš pusmetį, kai tam dar buvo laikas pakeisti kūrybinį sumanymą, kuris tinka būtent tik šiai erdvei? Dabar jos gi ant ratukų į kitą vietą nebenuvešime“, – emocingai kalbėjo G. Kasperavičius. Jį palaikė VšĮ „Gargždų futbolas“ valdybos narė Rasa Petrauskienė: „Ši diskusija pavėluota, skulptūra jau pagaminta, 20 tūkst. eurų perpus susidėjo Savivaldybė ir privatūs rėmėjai, skulptorius atsižvelgė į visus mūsų lūkesčius, vietos ypatumus, todėl dabar bet kur jos nukišti jau nebegalima.“ „Gargždų futbolo“ direktorius Rimantas Mikalauskas pridūrė, jog rėmėjai, prisidėję prie skulptūros lėšomis, būtent norėjo ją matyti Kvietinių gatvės skvere. Tokiai pat idėjai pritarė ir Savivaldybės taryba, skyrusi jai lėšų iš biudžeto. Beje, dar vėliau skyrusi lėšų ir skvero sutvarkymui. „Tik tada, kai gavau Tarybos oficialų pritarimą, pasirašiau ir sutartį su skulptoriumi A. Bosu. Jis būtent į šią erdvę, būtent pagal šį mastelį ir sukūrė „Bangą“, – sakė R. Mikalauskas, priminęs apie svarbų dalyką – įsipareigojimus rėmėjams.

Stadionas geriau?

Meras V. Dačkauskas atkreipė dėmesį, jog skveras prie Kvietinių gatvės, jo nuomone, labiau tinkamas Valstybės šimtmečio įamžinimui. Tačiau, žinia, kol kas jokio projekto nėra. Į repliką, kad tai bus dar viena neįgyvendinta „legenda“, prikišant tai, kad taip ir liko nepastatytas paminklas Lietuvos tūkstantmečiui prie Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro, meras prisiminė „teletabių“ aikštės istoriją ir atsakė, jog dar viską įmanoma padaryti. Jo manymu, skulptūras galima lengvai perkelti iš vienos vietos į kitą. „Išpjovus vieną kitą medį, parinkus trinkeles, padarius gražias prieigas, žiūrėtųsi „Bangos“ skulptūra ir prie stadiono“, – dėstė meras.

G. Kasperavičius pastebėjo, kad šimtmečiui paminėti labiau tinka istorinė aplinka, pavyzdžiui, Rinkos aikštės erdvės. Netylant ginčams, Administracijos direktoriaus pavaduotoja Ligita Liutikienė nusistebėjo, kaip patys futbolininkai priešinasi ir nesupranta, kad jiems siūlomas geresnis variantas. „Nesprauskime tos skulptūros į mažą erdvę, leiskime ja gėrėtis visiems fanams. Kodėl jiems atimti galimybę nusifotografuoti? Automobiliais pravažiuos tą skulptūrą miesto cent­re ir nepastebės. O stadione galės aplankyti, papozuoti. Dažniausiai komandos, svečiai, sirgaliai neturi laiko ekskursijoms po miestą, pusdienį praleidžia stadiono prieigose, bus jiems puiki proga pasidžiaugti, kad mes mokame gerbti sportininkus. Ši skulptūra yra per didelė skverui, įsprausta į mažą erdvę ir būtų kaip svetimkūnis. O prie stadiono ji geriau matytųsi, atsiskleistų“, – kalbėjo L. Liutikienė. Pasak jos, vietą prie stadiono galėtų pasirinkti patys futbolo entuziastai. G. Kasperavičius replikavo, kad tam ir samdomi specialistai, šiuo atveju skulptorius, kuris įvertina vietą, mastelius, proporcijas ir atitinkamai sukuria prie aplinkos derantį kūrinį. „Mes parenkame vietą, o ne skulptoriai diktuoja sąlygas. Skveras dabar tvarkomas ne pagal A. Boso, o pagal Kvietinių gatvės techninį projektą“, – replikavo V. Dačkauskas. „Mes gal kažką irgi išmanome. Jūs pateikėte viziją, bet viskas aptarta, nuspręsta kažkur kažkieno, be teisės mums rinktis. Taip irgi negalima“, – pridūrė L. Liutikienė.

Ieškojo formalių kabliukų

Buvęs „Bangos“ futbolo kapitonas, žaidėjas Romualdas Petkevičius, Tarybos narys Raimondas Simonavičius palaikė rajono vadovų mintį, kad skulptūra „Banga“ turi stovėti prie stadiono. Rajono mero pavaduotoja Violeta Riaukienė apskritai pasigedo vizijos, plano, kur kokios miesto dalys, istorinės ar sporto, kur kokios skulptūros ar paminklai turėtų stovėti. Galop posėdyje imta ieškoti formalių priežasčių, ar skulptūros statyba buvo atlikta su visais derinimais, pritarimais, taisyklingai surašytais raštais ir kt., nors rajono Taryba, aukščiausioji valdžia, šį projektą palaimino dar prieš pusmetį. Gargždų seniūnas Saulius Bakšinskis pamojavo istorinių datų, žymių žmonių įamžinimo tvarkos aprašu viešose vietose, priminęs, kad vyriausiasis rajono architektas su juo nederinęs vietos net šachmatų lentai, jau nekalbant apie skulptūrą. „Gargždų banga“ valdybos narys Artūras Uosis, vis labiau įsisiūbuojant ginčams, ne juokais sunerimo, ar išvis šiais, „Bangos“ komandos jubiliejiniais metais bus pastatyta gražioji skulptūra, kai taip nesutariama dėl jos vietos. Karštos diskusijos dalyvius nuramino meras V. Dačkauskas, saliamoniškai nusprendęs šį kartą dar nebalsuoti dėl „Bangos“ skulptūros statybos vietos, kadangi išgirsta daug prieštaravimų. Darbo grupės posėdis numatytas kitą savaitę – tuomet ir išgirsime galutinį verdiktą. Į posėdį planuojama pasikviesti ir skulptorių A. Bosą, šiuo metu išvykusį į užsienį.

Kol kas rimtų argumentų, kodėl garsaus Gargžduose gyvenančio menininko sukurtai skulptūrai nebetinka miesto centras, Kvietinių gatvės skveras, taip ir neteko išgirsti. A. Boso kūriniai dažniausiai statomi centrinėse miestų aikštėse. Telšiuose iškilo paminklas Durbės mūšiui atminti, Kėdainiuose – Rad­viloms… Pajuokaujant būtų galima pasakyti, jog nebent smegduobės grėsmė šiame skvere būtų tikrai rimtas argumentas, o ne vien kažkieno įžeistos politinės ambicijos.

KOMENTARAI

• Algirdas Bosas, skulptorius, „Bangos“ autorius:

  „Skulptūrą kūriau būtent tam skverui pagal esamą mastelį, apšvietimą, proporcijas. Ji tikrai netiks statyti nešienaujamoje pievoje prie stadiono. Juk statome skulptūras ne kam kitam, o žmonėms, kad kuo daugiau jų pasidžiaugtų praeidami meno kūriniu. Prie stadiono žmonių srautai toli gražu ne tokie, kaip kasdien Kvietinių gatvėje. Skulptūra jau beveik baigta, galima būtų netrukus statyti, skveras taip pat baigiamas tvarkyti. Dirbome visi su dideliu entuziazmu. Štai neatsidžiaugiu, kaip gražiai granitinė kolona ištekinta. Kodėl nepadaryti šventės visam miestui su vėliavomis, pakiliai, šventiškai? „Banga“ tikrai skirta ne vien futbolo komandai, tai tarsi laisvas polėkis laisvam miestui. Nebeleido ant skulptūros ir užrašo rašyti „Kas laimės, kas laimės…“, gerai, kad nespėjome iškalti. Nesuprantu, kokiais argumentais remiantis ieškoma kitos vietos? Kas negerai? Jeigu tik dėl politikos – tuomet lygis baisus. Kodėl nuo politikos turi kentėti kultūra?“

• Arūnas Sakalauskas, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas, skulptorius:

  „Meniniu požiūriu skulptūrai parinkta vieta lemia 50–60 proc. skulptūros išpildymo, t. y. kūrybinės idėjos. Tam tikras mastelis, proporcijos, apšvietimas, koks bus įrengtas pjedestalas, koks bus santykis su žiūrovu yra itin svarbu būtent skulptūros mene. Tad kilnoti jau pagamintos skulptūros iš vietos į vietą nepatartina. Skulptūrai labai svarbu aplinka, ar ji tinkamai sutvarkyta, ar laisvai prieinama žmonėms. Žinoma, miesto valdžia gali pasielgti kaip tinkama. Bet svarbu ir tai, kaip sudaryta sutartis su menininku, kokie yra užsakovo, rėmėjų lūkesčiai, vyriausiojo architekto pozicija.“