Gargždiškis krepšininkas Donatas Tarolis į Lietuvą parvežė auksą!

Sūnaus Donato auksine pergale labiausiai didžiuojasi ir džiaugiasi jo tėvai Regina ir Vygantas Taroliai, išauginę talentingą krepšininką, pasaulyje garsinantį Lietuvos vardą.Jaunieji Lietuvos krepšininkai šiomis dienomis nuskambėjo visame pasaulyje – rugpjūčio 19–30 dienomis Taipėjuje (Taivanas) vykusioje 29-ojoje planetos vasaros universiadoje Lietuvos studentų krepšinio rinktinė iškovojo aukso medalius. Lietuvaičiai sugebėjo sutriuškinti net JAV, galingos krepšinio šalies, komandą, kurią įveikė rezultatu 85:74.

Vienas rezultatyviausių žaidėjų

Šiose finalinėse varžybose su amerikiečiais, nulėmusiose pergalę universiadoje, itin rezultatyviai žaidė ir gargždiškis, Vytauto Didžiojo universiteto atstovas, 202 cm ūgio 23 metų Donatas Tarolis, pelnęs 13 taškų. Krepšinio aikštelėje stipriausiais pasaulyje lietuviai studentai tapo įveikę Mozambiko, Ukrainos, Argentinos, Latvijos ir JAV komandas, o nusileido tik varžovams iš Australijos. Po pergalės grįžęs su rinktinės draugais namo, D. Tarolis teigė, jog dar tiek jis pats, tiek draugai tebėra apimti euforijos dėl pergalės, nesuvokia dar iki galo, kokia galinga ir svarbi jų pergalė. Juk lietuviai studentai krepšininkai lygiai po 10 metų pertraukos vėl iš universiados parvežė aukso medalius.

– Kas gi nulėmė Jūsų pergalę? – paklausėme namo grįžusio Donato.

– Manau, tai, kad iki pabaigos išlikome vieninga komanda ir kad atidavėme dėl pergalės visas jėgas. Komandinis žaidimas – tai rinktinės stiprybė. Tiek man pačiam – esu puolėjas, tiek komandos draugams sekėsi kova dėl atšokusių kamuolių, pavyko atkovoti daug kamuolių po varžovų krepšiu, pataikėme ir tritaškių. Finalinėse varžybose su amerikiečiais du mūsų žaidėjai patyrė rimtas traumas, tad likusiems reikėjo sukaupti visas jėgas. Mūsų varžovai buvo atsipalaidavę, gal kiek pasipūtę, nes manė, kad lengvai mus sutriuškins. Mat iki tol jie neturėjo nė vieno pralaimėjimo. Vyriausias rinktinės treneris Tomas Masiulis užtikrintai vedė mus į pergalę. Varžovai pradėjo nervintis, nebepataikė įmesti kamuolio į krepšį. Pralaimėję negalėjo tuo patikėti, o mes su komandos draugais puolėme vieni kitiems į glėbį.

Dalyvavo 5000 sportininkų

– Pasaulio vasaros universiada, galima sakyti, lyg maža olimpiada. Kas labiausiai paliko įspūdį šioje pasaulinėje sporto fiestoje?

– Viskas, kas vyko, buvo labai įspūdinga. Vien jau šventės atidarymas ir uždarymas paliko didelį įspūdį. Sportininkų miestelyje buvo įsikūrę per 5000 sportininkų iš įvairių pasaulio šalių. Tiek mes, krepšininkai, tiek kiti Lietuvos sportininkai buvome aprengti vienoda sportine apranga, visur kartu vaikščiojome su komanda. Taipėjuje buvo labai karšta, bet kartu pūtė ir labai stiprus vėjas. Nuogąstauta, kad gali kilti taifūnai, kurie ten dažni svečiai, tuomet būtų sutrikdytos varžybos. Tačiau taip, laimei, neįvyko. Įspūdinga buvo tai, kad per krepšinio varžybas susirinkdavo į salę net po 12–13 000 žiūrovų. Kai krepšinio aikštelėje kovojome su amerikiečių rinktine, iš pradžių sirgaliai palaikė mūsų varžovus, o kai mums ėmė sektis žaisti, jie pradėjo palaikyti mus, skanduoti, džiaugtis rezultatais. Džiugu, kad sekėsi ir kitiems lietuviams – plaukimo, šuolio į aukštį rungtyse, parvežtas namo ne vienas medalis, tarp jų ir aukso.

Pasitiko su ąžuolo vainikais

– Kaip buvote pasitikti Lietuvoje? Kas Jus palaikė šiose išties nelengvose varžybose?

– Vilniaus oro uoste labai gražiai pasitiko Lietuvos studentų sporto asociacijos atstovai su ąžuolo vainikais, gėlėmis, buvome susodinti į limuzinus ir parvežti namo. Mane labai palaikė šeima – tėvai Regina ir Vygantas, kaunietė draugė, jos tėvai, brolis, bičiuliai. Visi džiaugėsi rinktinės pergale.

– Ar turėjote laiko atsipūsti po kelionės?

– Tik dvi dienas, kurias praleidau Gargžduose. Pirmadienį jau treniravausi, grįžau prie įprasto sportinio režimo. Nuo pernai žaidžiu Panevėžio „Lietkabelio“ komandoje, esu puolėjas. Po kelionės dar tebesitęsia adaptacija, jaučiasi miego trūkumas, bet tai greitai praeis. Jau šį savaitgalį laukia draugiškas krepšinio turnyras Liepojoje (Latvija).

– Ačiū už pokalbį ir tegul krepšinio aikštelėje niekada neapleidžia fortūna.

Kalbėjosi Jolanta BENIUŠYTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių