Gargždų bendruomenė ieškojo miesto šeimininkų

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas E. Kuturys (kairėje), Gargždų seniūnas S. Bakšinskis ir rajono Policijos komisariato vyr. tyrėja D. Pipirienė.

 

Gargždų miesto bendruomenė siekia atviro dialogo su rajono valdžios institucijų atstovais. Jono Lankučio viešosios bibliotekos skaitykloje trečiadienio vakarą pasitelkus tiesioginę transliaciją ant „karštosios sofutės“ apie viešosios tvarkos situaciją mieste bendruomenė pakvietė diskutuoti ir prisiimti miesto šeimininkų atsakomybę Gargždų seniūną Saulių Bakšinskį, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėją Edgarą Kuturį ir rajono Policijos komisariato vyr. tyrėją Dianą Pipirienę. Paspirginę atsakovus priekaištais, diskusijos dalyviai susitikimo pabaigoje visgi kai kam net padėkojo.

Gargždų miesto bendruomenė siekia atviro dialogo su rajono valdžios institucijų atstovais.Siekia atviro dialogo

Gargždų miesto bendruomenės pirmininkė Violeta Gedgaudienė įsitikinusi, jog atviros ir nuolatinės diskusijos, problemų išsakymas akis į akį, bendras sutarimas vienaip ar kitaip spręsti iškilusias problemas pasitarnautų miestiečių gerovei. Jai antrina ir aktyvus miesto bendruomenės narys Šarūnas Vaičiulis: „Man susidaro įspūdis, kad Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai labiau linkę diskutuoti viešojoje erdvėje, daugiau jų pasisakymų skaitau spaudoje, socialiniuose tinkluose. Jie ne tik pranešinėja apie oficialius sprendimus, bet ir operatyviai bei išsamiai atsakinėja į gyventojų klausimus, aiškinasi konkrečias negeroves. O mūsų miestiečiai dažnai net nežino, kam reikia pranešti, į ką kreiptis, jeigu pastebi viešosios tvarkos pažeidėjus arba akis bado koks neūkiškumas. Vietinėje spaudoje skaitome skaitytojų nuomones, pasiūlymus, kritines žurnalistų publikacijas, tačiau iš rajono valdžios institucijų beveik nematome jokio viešo atsako į išsakytą problemą. Tad nenuostabu, kad mūsų žmonės kartais net nežino, kas yra tikrieji miesto šeimininkai, kas už ką atsakingi.“

Diskusijoje dalyvavusi Gargždų miesto bendruomenės narė Violeta Tabokienė visgi apgailestavo, kad kalbėtis, aiškintis, siūlyti, kaip pagerinti viešąją tvarką mieste susirinko tik keliasdešimt žmonių. Tai rodo vis dar menką miestiečių pilietinį sąmoningumą. Tačiau tie, kurie susirinko atvirai pasikalbėti, valdininkus ragino būti atsakingus ir pateisinti miesto „gaspadorių“ vardą.

Net dantys trata: kas atsakingi?

Trečiadienio vakare į bibliotekos skaityklą diskutuoti susibūrę gargždiškiai atvėrė pritvinkusius sopulius. Žmonės nerimaudami klausė, kaip miesto saugumą paveiks policijos reforma, jei komisariatas darbo dienos pabaigoje uždaromas kaip kokia nors kita įstaiga.

Ką daryti, kad vėlai vakarais gatvių užkampiuose būriuojasi besikeikiantys paaugliai, kurie nežinia ką veikia, galbūt net vartoja narkotikus. Baisu eiti į miesto parką, nesaugiai jaučiamasi ir vadinamame Pergalės parke. „Kas atsakingas už Kvietinių gatvės projekto kontrolę? Ten prie mokyklos paaugliai nuolat mėtosi nepritvirtintomis trinkelėmis. Kas pasirašė nebaigtų darbų priėmimo aktą? Kada nors kokie mokiniai tikrai tomis trinkelėmis užsimuš“, – skaudžiai nerimavo kita gargždiškė. Nebaigti darbai, keliantys pavojų žmonių gyvybei, užkliūva ir bendruomenės nariui Š. Vaičiuliui. Jis pastebėjo, kad pėsčiųjų take Laugalių link prie tiltelio kybo nesaugūs kabeliai. Tai kas atsakingas už tokį nepateisinamą aplaidumą?

Du miesto benamiai naktimis lindyne pavertė daugiabučio laiptinę, o dienomis siautėja autobusų stotyje. Jie gi gali būti tuberkuliozės, tarakonų užkrato nešiotojai! „Ar tai nebėra kam juos sutramdyti? Policija kartais juos išveža kaip kokius ponus į ligoninę, o jie vėl po kurio laiko išlenda“, – apmaudo neslėpė vieno daugiabučio namo bendrijos pirmininkas.

Pagalbos diskusijoje prašėsi ir Klaipėdos g. 30 namo gyventoja. Tvarkinga moteris dejavo nebeapsikenčianti ir bijanti siautėjančių kaimynų iš gretimų dviejų butų. Esą policija nors ir atvažiuoja, bet juos tik perspėja ir neaišku, ar kada nors baudžia už nuolatinius viešosios tvarkos pažeidimus.

Bijo skundikų etiketės

Diskusijoje ne kartą akcentuota mintis, kad nemažai konkrečių saugumo problemų išspręstų pačių žmonių neabejingas požiūris. Tačiau kai kurie susirinkusieji sakė, kad nenori būti vadinami skundikais, bijo, kad po to nebūtų išmušti jų namo langai. Tačiau gargždiškis Virgilijus Skuodas laikėsi kitos pozicijos. Jis priminė, kad būtent nepabijojusių pranešti policijai žmonių dėka neseniai Gargžduose buvo sulaikyti piktadariai, veržęsi į vienus namus su beisbolo lazdomis.

Ne tik asmens, bet ir eismo saugumas, intensyvumas – dar viena miesto kasdienybės problema. Diskusijos dalyviai klausė, ką veikia Eismo saugumo komisija? Ar tik pareiškimus posėdžiuose svarsto, ar ir pati imasi iniciatyvos, kaip pagerinti eismo saugumą mieste? Ar komisija ir policija kada nors realiai yra apžvelgusi miesto gatves, aikšteles? Ar matė, kokiais greičiais vakare važinėjama prie Jaunimo laisvalaikio centro, ar žino, kaip nesaugiai jaučiasi tėveliai ir vaikučiai prie „Ąžuoliuko“ darželio, ar niekam neužkliuvo, kad Pušų gatvėje po stotelės ženklu nuolat stovi automobiliai ir net miškovežiai, ogi toje vietoje stoja mokyklinis autobusiukas – tad tai tik žingsnis iki nelaimės? Kur pasistatyti automobilius kai kurių Klaipėdos gatvės daugiabučių namų gyventojams, jei tik draudimai, o metų metais nesprendžiama aikštelių plėtros problema? Kodėl policija akis užmerkia, kai prie „Aibės“ parduotuvės ženklus pažeidžia apsaugos firmos automobilis, o kitiems tokia išimtis negalioja?

Diskusijoje kliuvo ir šunų bei kačių savininkams, kurių augintinių išmatos teršia miesto gatves, aikšteles, parkus. Tik dalis šeimininkų paiso prievolės surinkti viešose vietose savo keturkojų išmatas į maišelius.

Išsisakę net padėkojo

Gargždų seniūnas S. Bakšinskis, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas E. Kuturys susirinkusiesiems aiškino kai kurias viešosios tvarkos taisykles, kurios yra kontroliuojamos, ir pažeidėjai baudžiami administracine tvarka. Gyventojus jie ragino nebijoti į juos kreiptis, fiksuoti pastebėtus pažeidimus raštiškai, geriausia ir nufotografuoti. Pranešti apie pažeidimus pagalbos telefonu 112 galima ir anonimiškai – tai patvirtino ir rajono Policijos komisariato vyr. tyrėja D. Pipirienė, akcentavusi, kad policijos reforma yra nukreipta prieš kabinetinį darbą. „Dabar apie 70 proc. policijos dirba visuomenėje, patruliuoja gatvėse. Sunku atsakyti, ar gargždiškiai jaučiasi saugesni, bet dėl to stengiamasi“, – kalbėjo pareigūnė. Kai kurie diskusijos dalyviai visgi pripažino, kad policija reaguoja į nusiskundimus, tad esą jai verta net padėkoti. Viena gargždiškė pareiškė besiilginti draugovininkų darbo, tad dabar galėtų būti policijos rėmėja.

Tikimasi, kad saugumas mieste pagerės pastačius penkias naujas viešųjų erdvių stebėjimo kameras. Jas prižiūrėtų vienas žmogus. Trejų metų prevencinei programai Taryba skyrė 170 00 eurų, tačiau tokia žinia sukėlė susirinkusiųjų diskusiją, ar nebūtų pigiau samdyti vietinę apsaugos firmą?

Po rajono Tarybos nario Vaclovo Macijausko pasisakymų apie miesto šeimininkų atsakomybę, priimtų sprendimų vykdymą S. Bakšinskis, E. Kuturys išsakė nuomonę, jog gyventojai kartais pervertina valstybės tarnautojų galimybes, nes jie yra tik vykdančioji grandis – sprendimus gi priima politikai, t. y. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba.

Visą trečiadienį Jono Lankučio viešosios bibliotekos skaitykloje tiesiogiai transliuotą diskusiją galite stebėti „YouTube“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių