Gargždų kariai savanoriai – antrąkart geriausi Lietuvoje

Antrus metus iš eilės Gargžduose įsikūrusi Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 302 kuopa pripažinta geriausia Lietuvoje. Minint 26-ąsias Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) įkūrimo metines antradienį Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, gargždiškiams įteiktas pereinamasis apdovanojimas – pagal Lietuvos XIV a. kario ginklo pavyzdį nukaltas kalavijas. Lyderių pozicijas išlaikančios kuopos vadas neabejoja, kad sėkmės paslaptis – žmonės, rezultatai ir žinios.

Kuopos stiprybė – žmonės

Sausio 17 d. Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, vyko iškilminga karių rikiuotė. Renginyje tradiciškai apdovanota geriausia KASP kuopa, parodžiusi aukščiausią kovinio rengimo ir karių savanorių lankomumo rezultatų. Ja antrą kartą pripažinta Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 302 pėstininkų kuopa, kuriai vadovauja gargždiškis kapitonas Gintautas Razma. Jis įsitikinęs, kad kuopos stiprybė yra jos kariai. „Itin daug dėmesio skiriame darbui su komanda. Stengiamės nesilaikyti griežtos linijos. Kiekvieną karį vertiname individualiai ir jį sėkmingai integruojame į kuopą, atsižvelgdami į jo kompetencijas ir įgūdžius. Savanoriai atsiskleidžia, susibičiuliauja ir tampa lyg viena didelė šeima“, – „Bangai“ dėstė kuopos vadas. Mūsiškių pėstininkų sutelktumą bei vienybę pastebi ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas Arturas Jasinskas. „Ši kuopa – vienas kumštis. Tai nuoseklus kapitono G. Razmos, vyr. seržanto Aivaro Cipario ir vyr. eilinio Šarūno Jurgelevičiaus nuopelnas. Vyrai atsidavę savo darbui ir sugeba sukurti itin gerą vidinę atmosferą. Gargždiškiai žavi profesionalumu, rezultatais ir bendryste. Jie rodo pavyzdį kitiems pėstininkams“, – pagyros žodžių negailėjo vadas.

Įvertinimas tarsi dopingas

KASP Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 302 pėstininkų kuopoje šiuo metu tarnauja 109 kariai, iš kurių 9 merginos. Kuopa visiškai sukomplektuota, tačiau atsinaujinimas vyksta nuolat. Anot G. Razmos, atrankos į kuopą metu svarbiausi yra kandidato motyvai – dėl ko jis nori prisijungti ir jo asmeninės savybės, reikalingos karo tarnybai. „Kiek­vieną dieną petys petin dirbame vardan Tėvynės. Geriausios kuopos vardas kariams – tarsi dopingas. Jie įgauna daugiau pasitikėjimo ir motyvacijos dar labiau judėti į priekį ir siekti pačių aukščiausių rezultatų“, – džiaugėsi kpt. G. Razma. Antrus metus lyderės pozicijas Lietuvoje išlaikančios kuopos rezultatai kasmet tik gerėja. Štai tokio pavyzdinio lankomumo kaip šiemet (išaugo iki 25 proc.) vadas dar nebuvo regėjęs.

Geriausiųjų titulas ne tik įkvepia pačius karius, tačiau ir skatina kuopą dar labiau įsilieti į rajono gyvenimą. Kariškiai nuolat bendradarbiauja su seniūnijomis, Savivaldybės, švietimo įstaigų atstovais. „Savanorių kuopa yra stipri tiek, kiek stiprūs jos santykiai su supančia bendruomene, kurioje veikia“, – įsitikinęs G. Razma. Tad kariai savanoriai nuolat treniruojasi ginti savo miestą, rajoną. Jie yra laukiami svečiai renginiuose, vietinėse mokyklose. Veiklos ribas išplečia ir pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Klaipėdos savivaldybe. Kuopos vadas pasidžiaugė, kad antradienį gausiose sveikintojų gretose išvydo ir Savivaldybės tarybos narę, Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkę Rasą Petrauskienę. „Jūsų dėka Klaipėdos rajono vardas nuskambėjo itin garsiai. Šaunuoliai! Džiaugiuosi, kad buvau kartu. Linkiu ir toliau išlikti geriausiems“, – sveikino kraštiečius R. Petrauskienė ir neabejojo, kad ateityje kariai savanoriai ir Savivaldybė įgyvendins ne vieną sėkmingą jungtinį projektą.

Užsiaugina jaunąją kartą

Kuopos nariai ant laurų neužmiega ir atkakliai bei kryptingai dirba su jaunimu. Jie būsimus karius ruošia dar mokyklos suole: bendradarbiauja su mokyklomis, jaunimo organizacijomis, vasarą vaikams rengia stovyklas. „Šiuo metu orientuojamės į sportą. Norime jaunimui skiepyti teisingą požiūrį, kaip reikia sportuoti. Artimiausiuose planuose – įkurti sporto salę“, – užmojus vardijo kuopos vadas.

Kariuomenė dalį jaunuolių traukia it magnetas. Štai jau 6 metus Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 302 pėstininkų kuopoje esantis Šarūnas Jurgelevičius „Bangą“ tikino, kad tarnyba jam jau tapo gyvenimo būdu. Tarnauti ir ginti šalį – jo vaikystės svajonė. „Tai mano pašaukimas. Dar vaikystėje svajojau apie uniformą. Žinojau, kad tapsiu kariu. Baigiau bazinius kursus, o šiuo metu esu vyr. eilinis“, – pasakojo 24 metų gargždiškis. Anot jo, tarnyba – auksinė mokykla. O dažnas savanorių su kariuomene sieja ir tolimesnę savo ateitį. „Svarbiausia mylėti savo tėvynę ir norėti ją apginti“, – jam pritarė A. Ciparis.

„Savanoris – tai ne tik žodis, bet ir turinys. Savanoriai – Lietuvos kariuomenės vertybių ir tradicijų tęsėjai. Jie – vienas iš kertinių akmenų savo krašto gynyboje“, – sakė 26-ąsias Krašto apsaugos savanorių pajėgų įkūrimo metines minint krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Aistė NOREIKAITĖ

Marijos BEKERAITĖS nuotr.