Gargžduose – laiko ratą sukančios skulptūros

Gargžduose – laiko ratą sukančios skulptūros

Pinigų taku virtusi kaštonų alėja, ant piliakalnio įsikūrę kovingieji kuršiai, prie vadinamo jaunimo parko stovintis muitininkas – tik dalis dekoracinių sprendimų, kurie visai neseniai praturtino Gargždų erdves ir praeivius verčia stabtelti, susimąstyti, provokuoja diskusijai, kokiu laiku gyvename ir kokią ateitį kuriame. Šventiškai pasipuošęs miestas taip žymi ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, bet ir pasitinka Gargždų miesto gimtadienį.

Idėją parsivežė iš Austrijos

Dekoracinių sprendimų idėjos autorius – Gargždų kultūros centro renginių ir teatro režisierius Vaidas Kvedaras. „Sumanymą parsivežiau iš Austrijos, kurioje teko lankytis kartu su kultūrininkais. Kelionę organizavo tuometė Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Polekauskienė. Austrijoje pažinome kultūrinę sistemą, lankėmės kultūrinėse įstaigose ir pan. Melko vienuolyne tarp medžių buvo įkomponuotos 2D formato skulptūros, ten buvo spalvotos varnos, drambliukai, taip pat būta šaržo elementų. Tai labai pagyvino aplinką ir nusprendėme, kad tokio sprendimo užmiršti nevalia – jį verta pritaikyti Gargžduose“, – įsitikinęs V. Kvedaras.

Galimybė išpildyti režisieriaus sumanymus atsirado, kai Lietuvos šimtmečiui pažymėti kiekvienai seniūnijai iš Savivaldybės biudžeto buvo skirta po 3 000 Eur, Gargždų miesto seniūnija šias lėšas nusprendė skirti būtent dekoracijoms, puošiančioms miestą. Taip pat prisidėjo Gargždų miesto bendruomenė, kuri pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vietos bendruomenių stiprinimo programą gavo 10 703 Eur projektui „101 žingsnis“ įgyvendinti. „100 – tai jau nueiti valstybės žingsniai, o tas vienas priklauso kiekvienam iš mūsų, kiekvienas esame atsakingas už dabartį tiek savo, tiek savo aplinkos“, – neabejoja režisierius.

Centre – pinigų alėja

Pačiame Gargždų centre kaštonų alėją papuošė iškabintos masyvios Klaipėdos krašte cirkuliavusių pinigų kopijos. „Įdomu tai, kad atskiri regionai turėjo savus pinigus. Tad eksponuojami Memelio, Rusnės pinigai. Tiek Radviliškio, tiek Gargždų žydai taip pat turėjo savą valiutą. Prie kiekvieno pakabinto pinigo aprašymo nėra, nes juose ir taip apstu informacijos, tereikia atidžiau įsižiūrėti. Norėjome sužadinti praeivių smalsumą“, – aiškino režisierius V. Kvedaras. Jis labai džiaugėsi, kad atskleisti senųjų pinigų lobynus padėjo juos kolekcionuojantis UAB „Hidrostatyba“ ilgametis darbuotojas Algirdas Aužbikavičius.

Kalbėdamas apie miestą papuošusias skulptūras V. Kvedaras akcentavo neišradinėjęs dviračio: „Kuo pulsuoja istorija, tą stengėmės ir parodyti.“ Šalia jaunimo estrados, netoli akmeninės su grandinėmis skulptūros praeivius akylai stebi muitininkas, tikrinantis, ar nėra kontrabandos. Prie kino teatro „Minija“, šalia Mariaus Prekevičiaus vardo krepšinio aikštelės, yra Dovydo žvaigždė, simbolizuojanti čia stovėjusios žydų sinagogos vietą. Kadangi Gargždai, kaip ir visa Lietuva domėjosi mada, stiliumi, tai atspindi skulptūra prie Gargždų šeimos medicinos klinikos. Parke skulptūros atiduoda duoklę teatrui, kurio tradicijos Gargžduose yra gana senos. Prie įėjimo į parką stovi ir veidrodinio žmogaus siluetas, perteikiantis pagrindinę projekto mintį, jog kiekvienas iš mūsų esame kūrėjas dabarties ir ateities. Ką pats matai, darai, toks ir yra tavo pasaulis, tavo šalis, miestas. Veidrodinė skulptūra – tarsi takoskyra tarp seno ir naujo, praeities ir ateities. Juolab kad iš vienos pusės atsispindi šurmuliuojanti gatvė, iš kitos – rami parko gamta. O Kalniškės piliakalnio viršūnėje susirinko kuršiai, atgiję penkių skulptūrų pavidalu.

Pagamino daupariškiai

Visas skulptūras, senųjų pinigų plakatus pagamino UAB „Dėmesio srautas“, daupariškių bendrovė. Pasak V. Kvedaro, minėtos lėšos – 3 000 Eur seniūnijos ir 10 703 Eur pagal Gargždų bendruomenės projektą – panaudotos ne tik skulptūrų, plakatų gamybai, bet ir paruošiamiesiems darbams, vyko fotosesijos, vėliau nuotraukų korekcija, maketavimas. Taip pat išleistos skrajutės, Muziejų nakčiai skirtame renginyje Gargžduose buvo kaldinamos monetos, grojo fleitininkė ir pan.

Ar miestą puošiančios skulptūros atlaikys lietuvišką lietų ir audras? „Jos atsparios oro sąlygoms, tačiau viskas priklausys ir nuo to, kiek patys jas saugosime. Ateityje galbūt net papildysime skulptūrų gretas, orientuotumėmės į mažuosius. Pavyzdžiui, kodėl gi neatgaivinus mitologinių pasakų personažų?“ – retoriškai svarstė režisierius.


KOMENTARAI

  • Gargždų miesto seniūnas Saulius BAKŠINSKIS: „Gavę 3 tūkst. Eur šimtmečiui paminėti svarstėme, ką galėtume už šią sumą padaryti. Kalbantis su režisieriumi V. Kvedaru, jis pasiūlė mums savo idėją, kuri pasirodė nauja ir priimtina. Dabar, matydamas Gargždus puošiančias skulptūras, džiaugiuosi šiuo pasirinkimu. Juolab kad skulptūros bus eksponuojamos ilgą laiką. Žinoma, jei tik gebėsime jas išsaugoti.“
  • Gargždų miesto bendruomenės pirmininkas Šarūnas VAIČIULIS: „Bendruomenę džiugina miestą puošiančios skulptūros. Kitiems atrodo, kad jų kaina didelė, tačiau viskas šiais laikais kainuoja. Pati saugiausia skulptūra yra veidrodinis žmogaus siluetas, kurį stebi kamera. O dėl kitų skulptūrų tikimės žmonių geranoriškumo.“

Agnė ADOMAITĖ

Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Nesame linkstanti smilga

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė…

Plačiau »

Vilija BUTKUVIENĖ

Bendraukite su mumis Facebook

Savaitės klausimas

Ar leisite vaikus į vasaros stovyklas?