Gargžduose pasigesta želdinių harmonijos

Gargžduose pasigesta želdinių harmonijos

Vasarą gamta sušvinta gražiausiomis spalvomis, džiuginančiomis tiek akį, tiek širdį. Taip ir norisi kasdien žvelgti į margaspalvius išpuoselėtus gėlynus bei gėlių kompozicijų žaismą. Tačiau Gargždų gatvių vaizdas liūdina net rajono politikus. Abejonių nekyla – miestui trūksta gėlių. Tad nuo šiol Gargždų ir kitų rajono vietovių apželdinimas bus itin atsakingai svarstomas darbo grupėse. Taip siekiant formuoti jo vientisumą ir užtikrinti gėlių gausą.

Centre keroja Maltos piktžolės

Rajono apželdinimo spragos labiausiai užkliuvo Tarybos narei, Vietos ūkio ir kaimo reikalų komiteto pirmininkei Reginai Kernagienei. Politikei, baigusiai Lietuvos žemės ūkio akademijos visuomeninio apželdinimo fakultetą, kantrybė trūko grįžus iš Maltos ir išvydus Savivaldybės atstovai, mokslininkė dr. R. Repšienė vienbalsiai sutarė, kad nori mieste matyti kuo daugiau gėlių.šios šalies piktžolėmis raugerškiais apsodintą Gargždų miesto centrą. „Kvietinių gatvė, aikštė prie Turizmo informacijos centro šokiravo. Iki ko nusiritome, kad gėlių nematyti? Kaip dygliuotus krūmus prižiūrėsime ateityje? Kaip rajono gyventoja, Tarybos narė negaliu tylėti. Juk miestas turi žydėti“, – piktinosi R. Kernagienė. Jos nuomonei pritarė ir kiti politikai, praėjusią savaitę dalyvavę Savivaldybėje vykusiame pasitarime dėl Gargždų apželdinimo. „Nepasidžiaugti gėlėmis ir spalvomis bent šiltaisiais mėnesiais – nesuprantama. Juolab kad esame rajono centras, o Klaipėdos gatvė, Savivaldybės aikštė ir aikštės prie Kultūros, Turizmo ir informacijos centrų – mūsų vizitinė kortelė“, – mintimis dalijosi vicemerė Violeta Riaukienė ir Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Ligita Liutikienė. Joms pritarė ir rajono meras Vaclovas Dačkauskas. Jis negailėjo kritikos Kultūros centro aikštei. Pasirodo, projektuotojų buvo prašyta įrengti tik nedidelį fontanėlį, o jie sumeistravo griozdišką gargarą.

Ragina vadovautis dokumentais

Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Gytis Kasperavičius įsitikinęs, kad, formuojant ir prisijaukinant erdves, želdiniai turi itin didelę svarbą. „Siekis yra atnaujinti miesto želdinius, įveisiant naujų medžių alėjas ir grupes, krūmų ir daugiamečių gėlių kompozicijas, reprezentacinėse vietose nepamirštant vienmečių gėlynų. Norime mažinti pakabinamų vazonų skaičių teritorijose, kur gali būti natūraliai įveisiamas želdynas. Skatiname konteinerinį želdinimą naudoti erdvėse, kuriose vyrauja betonas ir trinkelės. Želdiniais miestas ir visas Klaipėdos rajonas gali sukurti savo identitetą“, – „Bangai“ komentavo jis.

Užmojams įgyvendinti Architektūros ir urbanistikos skyrius yra parengęs du strateginius želdynų vystymo dokumentus, kurie iš Savivaldybės biudžeto atsiėjo beveik 11 tūkst. Eur.

Pirmasis dokumentas – „Gargždų miesto želdynų ir želdinių tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo programa 2012–2017 metams“. Joje siekta nustatyti želdynų ir želdinių tvarkymo, kūrimo ir veisimo kasmetines apimtis, išskirti prioritetus, formuojant miesto želdynų tinklą. Taip pat kaip įrankis sukurtas „Klaipėdos rajono savivaldybės želdynų sistemos konversijos investicinis projektas“. Jame išskiriamos tipinės rajono želdynų ir želdinių tvarkymo situacijos (gatvių, automobilių parkavimo, visuomeninių teritorijų pastatų, vaikų žaidimų aikštelių, kapinių ir kt. želdiniai) bei siūlomos naujai įrengiamų želdynų ir želdinių kompozicijos.

Mokslininkė pažėrė kritikos

Pasak G. Kasperavičiaus, minėti dokumentai – įrankiai, kurių pagalba turėtų būti rengiami konkrečios vietos apželdinimo projektai arba apželdinamos teritorijos. Želdynų sistemos konversijos investiciniame projekte pateikiamas Klaipėdos rajonui rekomenduojamų augalų žiniaraštis, sudarytas iš medžių, krūmų ir gėlių. „Visi žiniaraštyje rekomenduojami augalai yra daugiamečiai, kurie pagal šiandienines apželdinimo tendencijas turi būti vyraujantys miestų želdynuose. Tikime, kad Klaipėdos universiteto botanikos sodo mokslo darbuotojos, želdynų projekto vadovės Ritos Goliakovienės parengti želdynų ir želdinių kompoziciniai modeliai bus įgyvendinti ir patenkins vietos gyventojų lūkesčius“, – informavo Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas.

„Bangai“ pasiteiravus, kiek rajono seniūnijų sėkmingai šiuos dokumentus pritaikė, sužinojome, kad visgi kol kas nė viena seniūnija pagal rekomendacijas nėra apželdinusi teritorijos. „Tačiau projektuojant naujas erdves ar pertvarkant senąsias Želdynų sistemos konversijos projektas yra privalomas“, – pastebėjo G. Kasperavičius.

Verta paminėti, kad Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Vėžaičių filialo vyresnioji mokslo darbuotoja, Klaipėdos valstybinės kolegijos docentė dr. Regina Repšienė apželdinimo organizavimui skirtiems dokumentams negailėjo kritikos. „Klaipėdos rajono savivaldybės želdynų konversijos investicinį projektą“ prilygino nekokybiškam, jokios realios naudos neteikiančiam studento lygmens darbui. „Dokumento apimtis 80 puslapių su daugybe neaiškių ir nerišlių sakinių. Studentų darbams keliami daug aukštesni reikalavimai negu šis projektas, kuriuo siūloma vadovautis. Sąraše pateikti augalai turėjo būti aiškiau sugrupuoti ir išsamiau pateikti“, – argumentavo ji.

Vizijos – nė kvapo

Dr. R. Repšienė rajono apželdinime pasigedo vientisumo, vizijos ir išskirtinumo. Anot jos, Gargžduose, ypač Klaipėdos gatvėje, trūksta spalvų. „Labiausiai ne iš gerosios pusės į akis krenta aikštė prie Kultūros centro. Ji grįsta trinkelėmis, o fontanėlis su „upeliu“ tiesiog užslėptas mūrine tvora ar tvorele. Vanduo turi būti bėgantis ir matomas, o ne „užmūrytas“. Skvere prie prekybos centro „Senukai“ esanti didelė įvairovė ir gausybė dekoratyviųjų žolinių augalų kuria netvarką. Erdvėje prie Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro įgyvendintas apželdinimo projektas su vingiuotais takeliais ir suformuotomis kalvelėmis – gražus, bet tik ne šioje vietoje. Jis labiau tiktų poilsio zonoje. Juk į Sveikatos centrą atvykę žmones nori kuo greičiau patekti pas gydytoją, o ne vaikščioti vingiuotais takeliais tarp kadagių“, – opiausias spragas vardijo mokslininkė. Kad Gargždų miestas kol kas neturi konceptualios želdynų tvarkymo vizijos, pritarė ir G. Kasperavičius.

Išeitis – vienmečių ir daugiamečių kompozicijos

Savivaldybės atstovai vienbalsiai sutarė, kad nori mieste matyti kuo daugiau gėlių. R. Repšienės teigimu, šią viziją galima išspręsti su daugiametėmis ir vienmetėmis gėlėmis. „Formuojant gėlyną svarbiausia yra parinkti dekoratyviuosius žolinius augalus, kad jie žydėtų nuo pavasario iki rudens. Daugiametės gėlės žydi tik tam tik­ru laiku pavasarį, vasarą ar rudenį vos 10–15 ar tik kelias dienas. Norint, kad būtų dekoratyvu, turėtų pražysti kiti augalai. Tad vien daugiametėmis gėlėmis išspręsti visko negalima. Tad gelbsti vienmetės. Jos žiedų gausa, spalvine įvairove bei žydėjimo trukme lenkia daugiametes (tinkamai prižiūrimos žydi 3–4 mėnesius)“, – pagrindė mokslininkė ir pabrėžė, kad tik kartu komponuojant daugiametes su vienmetėmis sukuriama formų ir spalvų harmonija ir išlaikomi svarbiausi aplinkos apželdinimo principai – ritmas ir pasikartojimai. Mokslininkės teigimu, kabančios ar stovinčios gėlinės (kabantys vazonėliai) turėtų būti formuojamos tik tada, kuomet nėra, kur įrengti gėlynų.

„Mieste yra pakankamai vienmečių gėlių, tačiau, atsižvelgiant į pasaulines tendencijas, jos turi būti komponuojamos su daugiamečiais augalais. Klaipėdos valstybinės kolegijos docentės pasiūlymas integruoti vienmetes gėles į daugiamečius želdynus yra priimtinas“, – „Bangą“ tikino G. Kasperavičius ir dėkojo už išsakytą kritiką.

Svarstys darbo grupėse

Už Gargždų apželdinimą atsakinga seniūnijos vyriausioji specialistė Violeta Gedgaudienė kupina idėjų ir užmojų, tačiau ji neslėpė pasigendanti savarankiškumo. Tai pasitarime pastebėjo ir R. Kernagienė bei vicemerė Rūta Cirtautaitė.

Prie bendro stalo aptarti miesto apželdinimo susėdus politikams ir mokslininkei, nuspręsta sudaryti darbo grupes. Jose bus aptariami konkrečių rajono vietovių apželdinimo klausimai. Artimiausiu metu bus svarstomas Klaipėdos gatvės, Savivaldybės aikštės ir Kvietinių gatvėje aikštės prie Turizmo informacijos centro apželdinimas. „Pastarosios aikštės viziją pristatysiu šią savaitę. Pati „Bangos“ skulptūra diktuoja švelnesnį želdinimą. Tik tuomet aikštė taptų mėgstama ir lankoma gyventojų. Šalutines gatves reikėtų apsodinti medžiais ir krūmais, tačiau privalu išvengti chaoso. Norisi, kad Klaipėdos gatvėje, Savivaldybės aikštėje žydėtų vienmetės gėlės. Gėlių vingelius planuojame keisti kitokiais ornamentais. Pergalės parke ir parke prie Vingio gatvės yra per daug medžių, tad juos stengsimės iškelti į kitas vietas, tokias kaip Dariaus ir Girėno, Melioratorių gatvės“, – mintimis dalijosi vyriausioji specialistė ir pabrėžė, kad ją kasdien vardan miesto grožio dirbti motyvuoja gyventojai. – Juk mūsų pensininkai kūrė, statė, dirbo. Aplinką puoselėja ir jaunos šeimos. Privalome dirbti, kad kuo daugiau gyventojų norėtų į miestą, juo džiaugtis ir grožėtis.“

Aistė NOREIKAITĖ

Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Senjorų ruduo

Spalis prasidėjo nieko gero nežadančiomis darganomis ir senjorams skirtais renginiais. Ar jie gali užgožti materialinį skurdą, vienišumą, socialinę atskirtį? Anksčiau…

Plačiau »

Virginija LAPIENĖ

Bendraukite su mumis Facebook

Savaitės klausimas

Ar šiemet pirkote nekilnojamojo turto?