Geraširdiškumas gargždiškei kainavo tūkstančius

Beveik prieš 20 metų pasigailėjusią jauno vaikino, kuriam reikėjo paskolos, kad įsikurtų mieste, ir laidavusią už jį gargždiškę Danutę Z. iki šiol persekioja antstoliai. Mažas pajamas gaunanti moteris išgyveno ne tik finansinį košmarą. Ji ryžosi savo patirtimi pasidalinti su skaitytojais, kad jie gerai pasvarstytų prieš priimdami sprendimą laiduoti už kitą asmenį.

Padėjo kabintis į gyvenimą

Praėjusį gruodį Danutė Z., nuėjusi į banką, pamatė, jog užblokuota jos sąskaita – negalėjo pasiimti Darbo biržos pervestų pinigų. Gargždiškė sužinojo, kad tai antstolio Zeno Zenkevičiaus „patvarkymas dėl skolos išieškojimo“. Pranešimo apie tai jai niekas neatsiuntė. Tik nuvykusi pas antstolį į Klaipėdą gavo šio rašto kopiją. Tada ir sužinojo, kad pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartį 2010 metais išieškoti iš Danutės Z. 597 litus, dabar išieškoma 593 eurai – sprendimo vykdymo išlaidų skola. „Betgi aš tada sumokėjau. Dabar turiu mokėti antrą kartą?“ – „Bangos“ redakcijoje stebėjosi Danutė Z.

Ji nelinksmai dėstė, kaip iš patiklumo, geraširdiškumo prisivirė sau košės. Beveik prieš 20 metų gargždiškė priėmė neapgalvotą sprendimą, kainavusį tūkstančius. „Devyniolikmetis sūnaus draugas V. K. norėjo iš banko paimti 3 tūkst. litų paskolą. Bet reikėjo laiduotojo. Ilgai mąsčiau, kol apsisprendžiau. Maniau, kad vaikinas iš mūsų kaimo, pažįstamas, įsidarbino Klaipėdoje, statybose, gerai uždirbo. Jam trūko pinigų įsikurti mieste“, – laidavimo aplinkybes pasakojo pašnekovė. Tuomet laidavusi jautė pasitenkinimą, kad padėjo jaunam žmogui, kuris nebuvo apgaubtas tėvų rūpesčiu. Manė, kad pagelbės vaikinui kabintis į gyvenimą.

Šaukimas į teismą

Tačiau po poros metų moteris gavo šaukimą į teismą. Vaikinas, už kurį laidavo Danutė Z., buvo negrąžinęs bankui nė pusės skolos ir nebevykdė įsipareigojimų. Todėl bankas nusprendė ją išieškoti teismine tvarka. 2001 m. iš skolininkų V. K. ir Danutės Z. priteista solidariai sumokėti kreditoriui 1 833 litus. Tačiau mokėti teko laiduotojai, nes vaikinas sakė neturintis pinigų, prašė ją sumokėti, žadėjo grąžinti skolą. „Ir dingo iš mano akiračio. Išvyko į užsienį, vedė, tik nežinau, ką dabar veikia“, – atsiduso gargždiškė. Ji viena mokėjo skolą iš savo kuklių pajamų. Dalimis, nes neturėjo pinigų sumokėti iš karto. Pašnekovė prisiminė, kad išėjus vaiko auginimo atostogų, buvo atskaitoma iš vaiko pinigų, kurių taip trūko nedirbančiai mamai. Jai teko kreiptis į antstolį.

Danutė Z. tvirtino, kad visą skolą sumokėjusi apie 2010 metus. Jai reikėjo sumokėti ir sprendimo vykdymo išlaidas – 1 109 litus, bet nurodytu laikotarpiu sumokėjo tik dalį. Tuomet į teismą kreipėsi antstolis Albinas Zenkevičius, kuris prašė priteisti iš skolininkės skolą – priteisė sumokėti 579 litus.

„Sumokėjome banke grynaisiais – šią sumą į antstolio A. Zenkausko depozitinę sąskaitą pervedė sūnus, – „Bangai“ tvirtino Danutė Z. – Atidavėme kvitą, ir antstolis patvirtino, kad mes jau nebeskolingi. Buvome ramūs. Ir tik dabar supratome, jog padarėme klaidą, nepaėmę patvirtinimo raštu.“

Antstoliai atsivijo po 7 metų

Po 7 metų ramybę vėl sutrikdė antstoliai. Šį kartą Albino brolis Zenas Zenkauskas. Mat 2012 m. antstolis A. Zenkauskas už kyšininkavimą buvo nuteistas 4 m. nelaisvės, bausmės vykdymą atidedant 3 m. Jis atleistas iš antstolių kontoros, o jo vykdytos bylos, administruoti dokumentai bei lėšos teisingumo ministro įsakymu perduoti antstoliui Z. Zenkevičiui.

Danutė Z. tvirtino nesuvokianti, kodėl iš jos vėl reikalaujama pinigų. „Jeigu buvau skolinga, tai kodėl tylėjo tiek metų? Kas jau kas, o antstoliai bet kur suranda skolininką, – abejones kėlė moteris. – Teks mokėti antrą kartą. Girdėjau, kad panašiai yra nutikę ir kitiems žmonėms.“

Pakomentuoti šią situaciją paprašėme antstolį Z. Zenkevičių, tačiau jis patarė kreiptis į Antstolių rūmus.


KOMENTARAI

  • Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė:

    – Pirmiausia norime patarti gerbiamai gargždiškei pateikti antstoliui prašymą, kad būtų sumažintos kas mėnesį daromos išskaitos iš atlyginimo skolai dengti. Atsižvelgdamas į reikšmingas aplinkybes, antstolis tokį prašymą galėtų patenkinti. Tiesa, skolos išieškojimo procesas tęstųsi šiek tiek ilgiau, bet jis būtų finansiškai švelnesnis, moteriai liktų didesnė uždirbtų pinigų dalis.

    Antstolio elgesys išieškant dar 2010 m. priteistų sprendimo vykdymo išlaidų skolą tikrai yra geranoriškas: per šį laikotarpį ji nepadidėjo nė vienu centu.

    2010 m. skola kreditoriui buvo išieškota ir beliko padengti teismo priteistas sprendimo vykdymo išlaidas. Antstolis neskubėjo taikyti naujų priverstinio poveikio priemonių, kurios išieškotiną sumą tikrai būtų išauginusios. Matydamas, kad skolingos moters uždirbamos pajamos kuklios, antstolis laukė palankesnio laikotarpio: galbūt pajamos padidės, o gal skolininkė nuspręs atsiskaityti geranoriškai. Tačiau laukimas negali tęstis neribotai – suėjus 10 metų senaties terminui, skolos išieškojimas taptų neįmanomas.

    Beje, lankydamasi antstolio kontoroje, ši gargždiškė skolos neginčijo nei žodžiu, nei raštu. Antstolis Z. Zenkevičius patikino, kad patikrinus buvusio antstolio Albino Zenkevičiaus depozitinės sąskaitos išrašą 2010–2011 m. laikotarpiu taip pat nerasta jokių duomenų apie šios moters mokėtas pinigų sumas.

  • Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė:

    – Pagal LR Civilinį kodeksą laidavimas – vienas iš prievolių užtikrinimo būdų. Šiai sutarčiai reikalavimų nedaug. Joje numatoma, kad laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu neįvykdys savo prievolės.

    Laidavimu gali būti užtikrinta tik dalis prievolės. Neretai tėvai laiduoja už savo vaikus.

    Į pagrindinės prievolės užtikrinimą įeina ir papildomų prievolių užtikrinimas – palūkanų, vykdymo išlaidų. Neįvykdžius prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kaip solidarūs skolininkai – iš bet kurio išreikalaujama skola.

    Civilinė teisė švelni – nėra bausmės dėl neišmokėtos skolos. Laiduotojas, ją sumokėjęs, gali kreiptis į teismą ir prisiteisti. Antstolio veiksmus taip pat galima apskųsti teismui.

Virginija LAPIENĖ

A. VALAIČIO asociatyvi nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių