Geriausios šalyje Gargždų kuopos karys: „Priesaika Lietuvai – garbė ir atsakomybė“

„Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 302-oji kuopa – šeima, kasdien dirbanti Tėvynės labui“, – pabrėžė Š. Jurgelevičius (viduryje). Kairėje – eil. G. Kuizinas, dešinėje – eil. L. Vincevičius.

 

Trečius metus iš eilės Gargžduose įsikūrusi Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 302-oji kuopa pripažinta geriausia Lietuvoje. Jau aštuntus metus kuopoje tarnaujantis gargždiškis LPK intendantas vyr. eilinis Šarūnas Jurgelevičius įsitikinęs, kad jų stiprybė slypi vienybėje. Jis atvirai kalbėjo, kad karių savanorių bendrystė, vertybės ir tradicijos tapo neatsiejama gyvenimo dalimi ir atspirties tašku užtikrintai siekiant tikslų tiek kuopos, tiek civiliniame gyvenime.

Nuo šaulio iki profesinio kario

– Kas pastūmėjo įstoti į Gargždų Žemaičių apygardos 302-ąją kuopą?

– Nuo pat mažens žinojau, kad noriu dėvėti uniformą. Labiausiai traukė kariška. Pradėjau domėtis įvairiomis tarnybos galimybėmis, o paskatintas draugo, kuris Gargždų kuopoje tuomet tarnavo jau apie penkerius metus, susidomėjau krašto apsaugos savanorių pajėgomis. Daug galvoti nereikėjo: vos sukakus 18-ai metų, prašymas jau gulėjo pas dabartinį kuopininką vyr. srž. A. Ciparį ant stalo. Taip nuo 2010 metų tapau kuopos dalimi.

– Įstojai į kuopą kaip karys savanoris. Šiuo metu esi profesinės karo tarnybos karys. Kas labiausiai įtraukė į kuopos gyvenimą ir motyvavo kilti

pareigose?

– Pirmais metais reikėjo apšilti kojas, susipažinti su tarnybos draugais, vadais. Kaip mėgstame sakyti, reikėjo suprasti, „kas su kuo valgoma“. Galiausiai turėjau suvokti, ar tarnyba kariuomenėje tikrai man. Dabar galiu drąsiai teigti, kad nuo pirmos dienos iki pat dabar dar nė karto nesigailėjau dėl savo sprendimo.

Supratau, kad norėdamas kažko pasiekti turėsiu sunkiai dirbti ir įrodyti savo vertę. Nuosekliai tarnaudamas kilau pareigose nuo šaulio iki skyriaus vado. Kursai, įvairiausios pratybos, atsidavimas kuopai kėlė mano vertę vadų akyse. Dabar esu profesinės karo tarnybos karys savo pirmoje ir vienintelėje kuopoje. Žinoma, tobulėjimui ribų nėra.

Daro įtaką ir civiliniame gyvenime

– Kaip tarnyba pakeitė tavo gyvenimą? Galbūt kuopoje įskiepytos vertybės tapo ir pamatais kasdienybėje?

– Iš lengvo pomėgio tai tapo gyvenimo dalimi, su kuria sieju savo tolimesnius planus. Banalu būtų sakyti, kad kuopa įskiepijo tokias vertybes, kaip patriotizmas. Jo trūkumu aš niekada nesiskundžiau. Tačiau pagarba kitiems, drausmė, kritinis mąstymas, vadovavimas, darbų organizavimas turi didelę įtaka ir civiliniame gyvenime.

Lyderių stiprybė vienybėje

– Gargždų kuopa jau trečius metus tituluota geriausia šalyje. Kur slypi jūsų stiprybė?

– Išlaikyti geriausios krašto apsaugos savanorių pajėgų kuopos vardą trejus metus iš eilės – didžiulis pasiekimas ir didelė atsakomybė. Drąsiai galiu teigti, kad mūsų kuopos stiprybė – vienybė. Esu ne vieną kartą sakęs, kad mes esame didelė šeima. Tai yra karių nuopelnas. Kuopos karių atsidavimas, nusiteikimas ir meilė tėvynei mus veda į priekį. Žinoma, nuopelnų nusipelno ir karių antrosios pusės, šeimos. Juk kariai aukoja savaitgalius, kartais net savaites, kurias galėtų praleisti su šeimomis. Artimųjų supratingumas leidžia mums pasiekti rezultatų.

– Kaip pristatytum savanorystę kuopoje jaunam žmogui? Ką būtina žinoti, prieš papildant karių gretas? Kokias savybes tarnyba išugdo?

– Krašto apsaugos savanorių pajėgos rengia karius Lietuvos Respublikos sausumos teritorijos ginkluotos gynybos užduotims vykdyti, padeda gyventojams stichinių nelaimių ir katastrofų metu, dalyvauja tarptautinėse operacijose, teikia priimančios šalies paramą sąjungininkų pajėgoms. Tarnyba krašto apsaugos savanorių pajėgose yra puiki tarnybos atlikimo atšaka. Tai tarsi investicija į ateitį. Tarnyba jaunam žmogui padeda sutvirtėti tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Įgaunama vadovavimo ir organizavimo įgūdžių, išugdomas kritinis mąstymas, praplečiamas draugų ratas. Visos šios savybės yra labai naudingos ir padeda priimti tinkamus sprendimus. O ir duota priesaika Lietuvai įauga į kraują.

Dalyvauja renginiuose

– Šiemet minime Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Šią savaitę švęsime Vasario 16-ąją. Ką šios datos reiškia tau? Kaip ją mini Gargždų kuopa?

– Vasario 16-oji – diena, kurią turėtų žinoti kiekvienas lietuvis ir ja didžiuotis. Žinant, kiek teko išgyventi anuomet žmonėms, kad sugebėtų atkurti valstybę, telieka prieš juos nulenkti galvas ir pasakyti ačiū už jų pasiaukojimą ir ryžtą, sugebėjimą nepalūžti. Šios šventės svarba turėtų niekada nedingti, o tik augti skiepijant jaunimui, kas buvo pasiekta.

Visada su kuopa dalyvaujame valstybinių švenčių renginiuose savo rajone. Ir šiemet, kaip ir kiekvienais metais, sulaukėme daugybės kvietimų dalyvauti minėjimuose. Tai vyksime į šv. Mišias Gargždų bažnyčioje, minėjimą prie Kultūros centro ir galiausiai dalyvausime signataro Jurgio Šaulio gimtinėje Veiviržėnuose vyksiančiame renginyje.

Aistė NOREIKAITĖ

Manto BOGUŽO nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių