Gimnazistai keičia mitybą – domisi veganizmu

Šiuo metu sparčiai populiarėja kitokia mitybos rūšis – veganizmas. Galbūt tai domina daugumą žmonių, tačiau nežinojimas ir baimė, kaip pradėti maitintis kitaip, gąsdina. Taigi du gimnazistai – trečiokas Gytis Buivydas ir ketvirtokas Nojus Mukauskas – sutiko pasidalinti savo patirtimi apie šią mitybą.

Nojus pasakojo, kad gyvulinės kilmės produktų atsisakė prieš aštuonis mėnesius, Gytis – prieš pusmetį. Pagrindinė priežastis atsisakyti gyvulinės kilmės produktų Gyčiui buvo reikšmingas draugo žingsnis mitybos keitimo link, jam ši idėja pasirodė naudinga. O Nojų paskatino noras prisidėti prie pasaulinės gerovės, kuri sparčiai blogėja: „Tai klimato kaita, kurią sukelia auginamų gyvulių į atmosferą išskiriamos dujos, elgesys su gyvūnais fermose, antihumaniškos sąlygos, kuriomis laikomi gyvūnai. Taip pat didelė vandens tarša, kurią sukelia fermose auginamų gyvūnų išmatos, nes jos išteka į vandenynus ir ten dauginasi dumbliai bei pirmuonys. Jie sunaudoja visą vandenyje esantį deguonį, todėl tose vietose negali egzistuoti kita gyvybė.“ Vaikinas mano, jog žmonių sveikata prastėja, nes žmogus yra savo skonių receptorių vergas.

Paklausti, kaip į mitybos pokyčius reagavo tėvai, abu vaikinai iš pradžių palaikymą jautė tik iš savo mamų, tačiau vėliau su tuo susitaikė ir jų tėčiai. Savijautos pokyčius Nojus pajautė per pirmuosius mėnesius. „Jei norite jaustis visiškai savame kūne, siūlau išmėginti ir meditaciją. Pokyčiai bus akivaizdūs, nes atsiras daugiau energijos, jausitės laimingesni, leng­viau susikoncentruosite“, – teigė gimnazistas. Gytis, kuris irgi užsiima meditacija, sako, jog tapo emociškai ir fiziškai stabilesnis bei jaučiasi dvasiškai stipresnis. Trečiokas mano, kad sunkiausia būnant veganu susitaikyti su pasaulyje esančia padėtimi: „Žmonės negailestingai ir žiauriai elgiasi su gyvūnais dėl skonio ir informacijos stokos.“ Nuvykus į maitinimo įstaigą ir neradus veganiškų patiekalų, kai valgo draugai, Nojui tenka tiesiog valgyti kokį nors vaisių, nusipirktą prekybos centre.

Nuo ko turėtų pradėti norintieji keisti mitybos įpročius? Nojus pataria, jog svarbiausia, kad žmogus žinotų, dėl kokios priežasties nori pakeisti mitybą. „Jei tiksliai nežino priežasčių, mitybos pokyčiai bus laikini. Tai turi tapti gyvenimo būdu, o ne trumpalaike mada.“ Antra, reikia domėtis, kokiame maiste kokių elementų galima rasti. Atmestinai maitinantis veganiškai, pavyzdžiui, valgant makaronus penkis kartus per savaitę, galima labai lengvai susigadinti sveikatą. Veganizmas reikalauja iš žmogaus ir žinių. Gytis siūlo asmenims, norintiems keisti mitybą, pradėti nuo pažiūrų plėtimo, informacijos priėmimo ir problemos suvokimo.

Apie veganinę mitybą yra nemažai mitų. Pavyzdžiui, dalis mano, kad asmenys su maistu negauna visų reikalingų medžiagų. Valgydamas įvairų maistą (geriausiai žalią, termiškai neapdorotą) žmogus gali gauti visas jam reikalingas medžiagas, išskyrus vitaminą B12, tačiau kalbinti gimnazistai pažįsta keletą žmonių, kurie jau trisdešimt metų maitinasi veganiškai ir niekada nevartojo jokių vitamino B12 papildų. Sakoma, jog jo atsargos išsenka maždaug per dešimt metų, tačiau atlikę tyrimus šie žmonės išsiaiškino, jog jokių medžiagų jiems netrūksta.

Nojus kalbėjo, jog norintieji rasti daugiau informacijos apie gyvulių fermų bei pieno ir kiaušinių indust­rijos keliamą žalą mūsų pasauliui turėtų peržiūrėti dokumentinį filmą „Cowspiracy“ (liet. „Karvių sąmokslo teorija“), o daugiau sužinoti apie valgymo etiką padės filmas „Earthlings“ (liet. „Žemės gyventojai“).

Taigi, nors veganiška mityba gali atrodyti brangi, tai mitas. Mėsą galima pakeisti į augalinius baltymus (pupas, žirnius, lęšius), tad svarbiausia tik domėtis.

Danielius EINIKIS