Gyvenamosios vietos deklaravimo peripetijos

Pasikeitę teisės aktai tampa iššūkiu ir seniūnijoms, tačiau jų vadovus labiau piktina situacija, kai įstatymai eina sau, o gyvenimas – sau: apie tai diskutuota Klaipėdos apskrities seniūnų sueigoje.

 

Nuo šių metų pradžios keitėsi ne vienas teisės aktas, tarp jų ir Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas. Šis įstatymas įpareigojo asmenis, įtrauktus į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (registruotus „prie savivaldybės“) deklaruoti faktinę gyvenamąją vietą – nurodyti, kokiu konkrečiu adresu jie gyvena. Tai svarbi seniūnijų aktualija, todėl Klaipėdos apskrities savivaldybių seniūnų sueigoje šia tema buvo diskutuojama atskirai.

Kas 33-ias gyventojas – be būsto?

Seniūnų sueigoje dalyvavusi Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo politikos departamento Vietos savivaldos politikos skyriaus vedėja Dalia Masaitienė vaizdingai papasakojo, kodėl jau buvo pribrendę gyvenamosios vietos deklaravimo pokyčiai. „Per nekilnojamojo turto burbulą buvo pristatyta daug namų, butų, kurie dabar stovi tušti, nes daug jų savininkų yra emigravę, gyvenamosios vietos nedeklaravę. Užsienio ekspertai stebėjosi, kas čia pas mus nutiko, karas ar epidemija, kad tiek daug žmonių neturi stogo virš galvos – net kas 33-ias“, – sakė D. Masaitienė. Kitas dalykas, žmonės išties gyvena pasistatytuose namuose ar sodo nameliuose, tačiau tas būstas niekur nefigūruoja, nes nėra iki galo sutvarkyti dokumentai: neatlikti kadastriniai matavimai, neužregistruota Registrų centre ir kt. „Kiekvienas žmogus yra su savo tiesa. Bet kartais taip norisi pasakyti: pinigų namui pasistatyti užteko, o įteisinti – jau nebe. Yra gatvės, adresai, o namų „ant popieriaus“ – ne. Dėl to žmonėms kasdienybėje kyla daug painiavos, skundų sulaukiame ir mes“, – teigė ministerijos atstovė.

Nuomoji ir deklaruoji

Daug svarstymų būta ir dėl nuomininkų teisės deklaruoti savo gyvenamąją vietą savininkams pritarus. Pasak D. Masaitienės, naujoji tvarka sudaro sąlygas lengviau, paprasčiau ir lanksčiau deklaruoti gyvenamąją vietą, ypač tiems, kurie neturi nuosavybės teise priklausančio būsto, pateikiant nuomos, panaudos ar kitą sutartį. Tam užtenka pateikti seniūnijai nuomos, panaudos ar kitą sutartį, patvirtinančią teisę gyventi deklaruojamame būste. „Gyvenamosios vietos deklaravimas nesukuria nuomininkui jokių turtinių teisių į būstą, nepakeičia ir neapriboja savininko nuosavybės teisės. Sutartis apsaugo tiek būsto savininko, tiek būsto nuomininko interesus. Nereikia bijoti ir nuomininkų su vaikais – nepilnamečių „išdeklaravimui“ nėra taikomi papildomi reikalavimai“, – kalbėjo ministerijos atstovė. Pasak D. Masaitienės, savininkas nuomininkui suteikia leidimą ne tik deklaruoti gyvenamąją vietą, bet ir gyventi, nes priešingu atveju savininkai esą imtų pardavinėti leidimus gyvenamosios vietos deklaravimui.

Mokesčiai labai skiriasi

Vidaus reikalų ministerijos tarnautoja atkreipė dėmesį, jog Klaipėdos apskrityje labai skiriasi verslo liudijimo mokesčių dydžiai. Žinia, būsto nuomotojai gali rinktis – mokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį ar įsigyti verslo liudijimą. 2017 m. duomenimis, Klaipėdos m. verslo liudijimas nuomos veiklai kainavo 1 Eur, Skuodo ir Klaipėdos rajone – po 58 Eur (Klaipėdos r. savivaldybė 1 Eur mokestį įsivedė šiais metais – aut. pastaba), Neringos sav. bei Palangos sav. – po 684 Eur, Kretingos r. – 144 Eur, Šilutės r. – 203 Eur per metus. D. Masaitienės teigimu, mokesčiai kai kuriuose rajonuose neatitinka rinkoje esančių nuomos kainų ir tai atsispindi, kiek yra legalių nuomotojų. Pernai Klaipėdos m. tokių buvo 400, rajone – 53, Neringoje – 429, Palangoje – 579, Kretingos r. – 21, Skuodo r. – 6, Šilutės r. – vos 3.

Sumaištis dėl registro

Pasikeitę teisės aktai tampa iššūkiu ir seniūnijoms, tačiau jų vadovus labiau piktina situacija, kai įstatymai eina sau, o gyvenimas – sau. Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos viceprezidentė, Dovilų seniūnijos seniūnė Nijolė Ilginienė atkreipė dėmesį į įsisenėjusią problemą dėl nekilnojamojo turto registro duomenų prieinamumo. „Dar 2016 m. rašėme į Registrų centrą, kad pagal įstatymą mums būtų suteikta nemokama prieiga prie duomenų. Praėjo dveji metai, niekas nepasikeitė. O paskambinus į centrą dar tenka išklausyti moralų, kad esą nepažįstame savo gyventojų“, – stebėjosi N. Ilginienė. Į tai D. Masaitienė atsakė, kad šiuo metu Registrų centras yra įstaiga, kuri mėtoma lyg karšta bulvė iš ministerijos į ministeriją ir kol kas neturi nė vadovo. Ten esą reikalinga pertvarka, tam reikia nemažų lėšų, tačiau situacija tam kol kas nepalanki.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių