Gyvenimo rudenį

Aną savaitgalį žingsniavau grožėdamasi rudenėjančiais Gargždais. Įsibėgėja spalis, o tokia jauki šiluma ir ryškios spalvos. Niurzgėję, kad nepajutome pavasario džiaugsmo, galime mėgautis ypatingu rudeniu: bobų vasara – antrą mėnesį. Gamta visuomet grąžina su kaupu – lietumi, karščiu. Gal ne visada laiku pataiko žemdirbiams. O, kad tokie teisingi būtų mūsų valdantieji… Gyvenimo ruduo tikrai būtų gražesnis.

Ir netikėtai priešais išnyra sena pažįstama, minanti dviratį. Aštuntą dešimtį įpusėjusiai senjorei tai patikimiausia transporto priemonė – niekur nesiskiria. Vasarą vos patekėjus saulei nurieda į savo sodą atokioje sodininkų bendrijoje ir išpurena lysves taip, jog kaimynai galvas kraipo: gal čia ypatinga žemė – žolė neauga? Ir kiek daržovių prisiaugina. O kaipgi išgyventų iš 700 litų pensijos? Kad ir vieno kambario butelyje. Nulipusi nuo dviračio moteris drožia tiesiai, kas ant širdies guli: „Kodėl Kubilius su Razma nepranešė žmonėms, kad atvyks į Gargždus? Kodėl bijo su jais susitikti? Nusavino pensijas ir negrąžina. Jie tik sau algas didina. O kaip mums gyventi? Kaip parduotuvėse sukeltos maisto produktų kainos. Senatvėje spaudžia ligos – kokie brangūs vaistai. Nors gyvas žemėn lįsk“…

Argi neteisi senjorė? Lankėsi Gargžduose šie politikai, susitiko su kuo reikėjo. Tarėsi – juk rinkimai artėja. O parduotuvėje pamačius kainas, akys ant kaktos sprogsta. Antai parduotuvėlėje vaistažolių rinkinėlis, neseniai kainavęs 12 Lt, jau 13,70 Lt. „Tai kad perėjimas prie euro brangus“, – verslo „filosofiją“ dėstė pardavėja. Į elektroninį paštą atskriejo pažįstamo verslininko žinutė: „X įmonė vėl pabrangino produkciją.“ Et, ir jam brangu eurą sutikti. O kas tą brangimą kompensuos pensininkui? Tiesa, kitais metais žada prie pensijos pridėti 1 eurą – dėl apvalinimo. Juokas pro ašaras. Ir kaip paskirstyti pinigėlius, kad iš pensijos išgyventum mėnesį?

Dabar vidutinė senatvės pensija Lietuvoje – 830 Lt. Girdėjau tikrą faktą, kad aimanavo vienos ministerijos valdininkas, kaip baisu išeiti užtarnauto poilsio, nes gaus 2 tūkst. litų. Koks vargšas…

Šiuo metu yra 650 tūkst. pensininkų – kas 5-as šalies gyventojas. Ir jų daugėja, o dirbančiųjų, kurie sąžiningai mokėdami mokesčius, uždirba pensijas, mažėja.

Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną sostinėje piketavo Lietuvos pensininkų partija. Dėl neišmokėtų krizės metais sumažintų pensijų, nors verkiant padidinti jas reikėtų. Argi ne gėda mūsų valdžiai: dirbantiesiems padidintos minimalios algos, o skurdžiausiai gyvenančiai žmonių grupei – pensininkams negrąžintos net nusavintos jų asmeninės lėšos. Tačiau girdžiu garsios ekonomistės balsą: pensijų grąžinimas – nelogiškas dalykas. Pasak jos, geriau investuoti į jaunimą, kuris dirba ir uždirba pensijas.

Taigi toks pliurpalizmas, kai nei jauniems, nei seniems neužtenka pragyvenimui. Šiems dar tenka iš savo skurdžios pensijos padėti vaikams.

Taigi apie orią senatvę – tik pasvajoti. Kartais pavadintas senjoru žmogus įsižeidžia: koks jis senjoras?

Bet šalin liūdesį gražiausiu metų laiku – rudenį. Juk valdantieji žada šį ketvirtį pradėti grąžinti per krizę nusavintas pensijas ir tęs kitais metais. Nuo 2015 metų liepos pensijos padidės 16–17 litų. Tiek mažai? Betgi iš ko daugiau padidinti valstybėje, nesustabdančioje kontrabandos, nesumažinančioje juodosios rinkos ir nelegalių darbų?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių