Įlūžo bešeimininkė Juodupio užtvanka

Įlūžo bešeimininkė Juodupio užtvanka

Atšilusiais orais Antkopčio gyventojai prie vandens bent jau artimiausiu metu nesidžiaugs. Mat praėjusį trečiadienį įlūžo jų pamėgto Juodupio upelio užtvanka. Vanduo nuseko apie 2 metrus. Vietiniai gyventojai ėmėsi iniciatyvos ir savo jėgomis užlopė skylę, sukasė pylimą. Spręsti užtvankos tvarkymo klausimų pirmadienį susėdo ir Savivaldybės atstovai. Valdininkai norėtų skirti lėšų jos tvarkymui, tačiau kol kas negali. Mat sklypas, kuriame yra užtvanka – bešeimininkis.

Praėjusį trečiadienį Antkopčio gyventojai pastebėjo, kad įlūžo Juodupio upelio užtvanka. Vanduo nuseko apie 2 metrus. Antkoptiškiai ėmėsi iniciatyvos ir savo jėgomis užlopė skylę, supylė pylimą.Prarastų poilsio zoną

Pasak Vėžaičių seniūno pavaduotojo Alvydo Mockaus, Juodupio upelis bene didžiausias traukos taškas seniūnijoje. „Gyventojai ir seniūnija suinteresuoti išsaugoti užtvanką. Prie vandens telkinio noriai buriasi poilsiautojai, žvejoja žvejai. Tokių upelių, tapusių traukos tašku, seniūnijoje turime tik tris: šį, Skinijos ir Trumpės“, – vandens telkinio svarbą pabrėžė A. Mockus. Jo teigimu, vanduo nuseko apie 2 metrus. O jei užtvanka bus išardyta, šioje vietoje liks tik pelkėta duobė. Seniūno pavaduotojas pastebėjo, kad avarija užtvankoje – itin nemaloni žinia naujakuriams. Mat kai kuriuos iš jų įsikurti Antkoptyje galimai motyvavo būtent Juodupio upelis. Kad šis vandens telkinys – džiaugsmas vietiniams gyventojams, paliudijo ir Antkopčio seniūnaitis Petras Jakaitis. „Pirčių pas mus nėra. Prie upelio vasaras leidžia tiek šeimos, tiek jaunimas. Ši vieta daugeliui gyventojų prilygsta poilsio zonai. Jei ji nebus sutvarkyta, gyventojai tikrai liūdės“, – įsitikinęs jis.

Gyventojai ėmėsi iniciatyvos

Upelyje senkantį vandenį trečiadienį pastebėjo gyventojai. Medinė užtvankos dalis paseno ir nebeatlaikė spaudimo. Aktyvūs antkoptiškiai nesnaudė ir patys ėmėsi tvarkyti užtvanką. „Juk vandeniui ar žuvims nepasakysime, kad palauktų. Šis upelis – gamtos stebuklas, kurį norime išsaugoti. Tad penkiese užlopėme ąžuolinę lūžusią lentą. Sukasėme pylimą, jį suformavome iš 20 išpiltų smėlio maišų. Jei neprasižengtume įstatymams, užtvanką betonuotume“, – „Bangai“ pasakojo Antkopčio naujakurys Aurimas Beniušis. Jis pastebėjo, kad tvarkyti reikia ne tik užtvanką, tačiau ir upelio aplinką. „Norime, kad prie Juodupio upelio būtų gera. O dabar apžėlęs pelkynas, kurkia varlės, skraido vabalai. Reikia pokyčių. Norime tvarkyti ir prižiūrėti vandens telkinį ir jo aplinką“, – kalbėjo antkoptiškis.

Tvarkyti nori, reikia tik įteisinti

Užtvanką tvarkyti reikia, – taip pirmadienį Savivaldybėje sutarė ir valdininkai. Tačiau tvarkymo darbai – rebusas ne iš lengvųjų. Paaiškėjo, kad Juodupio upelio užtvanka – bešeimininkis turtas. Tad Savivaldybei, norint skirti lėšų jos tvarkymui, pirmiausia reikia įteisinti žemės sklypą, kuriame ji yra. Anot Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros vyriausiojo specialisto Algimanto Pagojaus, negalima apibūdinti kritinės būklės užtvankos nei aukščio, nei pločio, nei kada konkrečiai ji pastatyta. Tačiau tikėtina, kad suręsta dar apie 1978 m.

„Gražus kampelis, tapęs gyventojų traukos tašku. Sutvarkėme Laukžemės tvenkinį, sutvarkysime ir šį upelį. Gi ne šimtais tūkstančių lėšų prireiks. Kol kas nebuvo išsakyta nė viena nuomonė prieš minėtos užtvankos tvarkymą“, – viltį įpūtė Savivaldybės direktorius Sigitas Karbauskas. Jis informavo, kad pirmiausia nuspręsta kreiptis į LR Aplinkos apsaugos agentūrą ir prašyti Juodupio upelio užtvanką perduoti Savivaldybei kaip bešeimininkį turtą. Jei Taryba palaimins jo perėmimą, Turto skyrius užsiims žemės sklypo, kuriame statinys yra, įteisinimu. Šios procedūros galimai užsitęs iki pusmečio. „Ekstremalios situacijos skelbti negalime, nes nėra pavojaus žmonėms. Iniciatyvūs gyventojai užtikrino, kad, jei Savivaldybė ruošis tvarkyti užtvanką, jie iki kitų metų, kol bus atliktos teisinės procedūros, užtvanką prižiūrės savo jėgomis“, – pridūrė direktorius.

Žuvims pavojaus nėra

Juodupio upelis itin mėgstamas ir žvejų. Yra nuomonė, kad jie specialiai sulaužė užtvanką. Mat nusekus vandens lygiui, žuvų laimikis gerokai pranoktų ilgas žvejybos valandas. Tačiau A. Pagojus „Bangą“ tikino, kad pajėgumų užtikrinti žuvų saugumą ir atbaidyti brakonierius tikrai nepritrūks. „Brakonierių akiratin Juodupio upelis neturėtų pakliūti. Dėsime visas pastangas, kad apsaugotume. Žuvims pavojaus tikrai nėra. Jei reiks, pasitelksime specialistų ekipažus iš Klaipėdos ir budėsime“, – ryžtingai kalbėjo vyriausiasis specialistas.

Aistė NOREIKAITĖ

Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Nedramatizuoti?

Anądien Gargžduose sutikau pažįstamą emigrantų porą. Šypsodamiesi sutuoktiniai sakė, kad atostogos baigiasi – vėl iškeliaus į Angliją. Gargždiškė ten uždarbiauja…

Plačiau »

Virginija LAPIENĖ

Bendraukite su mumis Facebook

Savaitės klausimas

Ar sutariate su kaimynais?