Iniciatyvos
Politines partijas išgelbės ne šnekos, o veiklumas
Laikas atvirai kalbėtis apie politinius procesus šalyje, partijų atsakomybę rinkėjams, o ir pačių rinkėjų reiklumą politikų veiklai, diskutuoti, kokios yra rajono Tarybos galios ir kokios yra Tarybos nario teisės ir pareigos. Kaip skatinti iniciatyvą iš apačios, kaip partijos turėtų veikti prieš rinkimus ir pelnyti prarastą žmonių pasitikėjimą. Tokios temos nagrinėtos NS (socialliberalų) Klaipėdos rajono skyriaus surengtoje diskusijoje, kuri, anot skyriaus pirmininko Dariaus Mizgirio, galėtų tapti Pilietinės minties klubo rajone įsikūrimo pagrindas.
Diskusijoje, praėjusį trečiadienį surengtoje „Lijo“ kavinėje, dalyvavo kelių partijų atstovai, nebuvo tik rajono Taryboje daugumą turinčių socialdemokratų ir Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų atstovų. Beje, susitikimo dalyviai būtent jų pusėn laidė aštrias kritikos strėles: dėl seniūnijų valdymo centralizavimo, negebėjimo laiku išreikalauti iš Savivaldybės tarnautojų reikiamos informacijos Tarybos posėdžiams, kurių dienotvarkė perkrauta, dėl daugumos nepaisymo kitų Tarybos narių nuomonės bei pasiūlymų ir kt. Diskusijoje kalbėta apie skirtingą išrinktųjų daugiamandatėse ar vienmandatėse apylinkėse atsakingumą, proporcinės rinkimų sistemos ydingumą, būtinumą atskirti lobizmą nuo politikos, žiniasklaidos įtaką politiniams procesams. Mero, seniūnų rinkimai turėtų būti tiesioginiai, tada būtų reali atsakomybė rinkėjams, daugiau skaidrumo – mintijo diskutuojantieji.
Diskusijos svečias Klaipėdos universiteto Politologijos katedros vedėjas doc. dr. Saulius Šiliauskas atsakydamas į diskusijos temą „Kodėl toks žemas partijų populiarumas?“ vardijo kelias priežastis: visuomenėje gajūs prisiminimai apie sovietinę partiją; pačios politinės partijos neatlieka tarpininko vaidmens tarp piliečių ir valdžios struktūrų; partijoms nesvarbu idėjos, jos niveliuojasi, nuvertina programų reikšmę; partijose nėra atsinaujinimo, bet daug politinių „turistų“. Antra vertus, pranešėjas atkreipė dėmesį ir į visuomenės nereiklumą partijoms, rinkėjų patiklumą ir naivumą. Jie leidžiasi suvedžiojami dovanėlėmis, „žinomais veidais“, jiems stinga pilietinės atsakomybės balsuojant už pasirinktąją partiją ar kandidatą. „Visuomenei trūksta savikritiškumo“, – reziumavo S. Šiliauskas, visgi akcentavęs, kad ir rinkimuose egzistuoja paklausos ir pasiūlos rinkos modelis, nes rinkėjas yra pirkėjas, o politikas – prekė. Dabar savivaldybių rinkimuose rinkėjai galbūt pernelyg pasitikės nepriklausomais nepartiniais kandidatais, kurie gi taip pat ne panacėja. Po rinkimų ir jiems teks dirbti komandoje, galbūt šlietis prie kokios nors partinės daugumos.
Ką daryti partijoms, siekiant susigrąžinti rinkėjų pasitikėjimą? Dr. S. Šiliausko nuomone, tokiu atveju tiktų mažų žingsnelių politika: atsakingiau rengti strategijas, užsimoti padaryti realiai įvykdomus darbus, su rinkėjais bendrauti nuolat, o ne momentais. Tada nereikės specialių viešųjų ryšių akcijų.
Lietuvoje įregistruota per 40 partijų, bet veikia apie 18. „Tik tos partijos, kurios savo veikloje pereina pragarą, skaistyklą ir rojų, turi galimybę išlikti ir gauti rinkėjų palankumą“, – vaizdžiai kalbėjo dr. S. Šiliauskas. Diskusijos svečias padarė paprastą išvadą: „Partijų reitingai pakils tik tada, jeigu jų žodžiai nesiskirs nuo darbų.“
Vilija BUTKUVIENĖ
