Ir menkutis eksponatas – mūsų praeities liudytojas

Ir menkutis eksponatas – mūsų praeities liudytojas

Iš pirmo žvilgsnio paroda gana kukli, tačiau kiekvienas eksponatas praskleidžia Klaipėdos krašto bei visos valstybės istorijos vyksmą. Muziejaus laikinasis vadovas M. Mockus skuba paaiškinti, jog dauguma į muziejus patekusių senovės daiktų kažkieno buvo išsaugoti ir padovanoti.Nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios Gargžduose vos ne kiekvienas kampelis primena Lietuvos 100-metį. Prie pastatų, įstaigose, sodybose visą mėnesį žėri trispalvės – pasididžiavimas savo valstybe ir jos žmonėmis. Sodo gatvės gyventojai panoro būti dar išradingesni – pasitarę jie tarp dviejų eglių Krašto muziejaus sodelyje iškabino Vyčio vėliavą.

Muziejuje dabar veikia paro­da, kuriai po keletą eksponatų suvežė filialų darbuotojai. Čia apsilankiusieji, ypač jaunimas, pajaus, kuo gyveno šis kraštas seniau ir patys galės tą metą palyginti su dabartimi. Iš viso fonduose sukaupta per 11 000 praeities reliktų.

Iš pirmo žvilgsnio paroda gana kukli, tačiau kiekvienas eksponatas praskleidžia Klaipėdos krašto bei visos valstybės istorijos vyksmą. Muziejaus laikinasis vadovas M. Mockus skuba paaiškinti, jog dauguma į muziejus patekusių senovės daiktų kažkieno buvo išsaugoti ir padovanoti. Tarp tokių neabejingų savam kraštui yra Danutė Kundrotienė, Antanas Šeputis, Česlovas Tarvydas, Raimundas Jucius bei daugelis kitų, uoliai bendradarbiaujančių su muziejininkais.

Sodo gatvės Nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio proga gyventojai išradingi – pasitarę jie tarp dviejų eglių Krašto muziejaus sodelyje iškabino Vyčio vėliavą.Apžiūrėti parodą pradedame nuo pagrindinio mūsų valstybės dokumento – Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nutarimo dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, kurį pernai Vokietijos Užsienio ministerijos archyve surado prof. Liudas Mažylis, kopijos. Lietuvos Nacionalinis muziejus jomis aprūpino visus šalies muziejus.

Šalia, kaip dera, eksponatai iš Vasario 16-osios Akto signataro dr. Jurgio Šaulio rinkinių – du ano meto Vakarų Lietuvos kariniai žemėlapiai. Čia pat ir pokario įvykių liudininkai – trys šautuvai, kuriais būdavo apsiginklavę mūsų partizanai. Vėliau, nematydami vilties toliau kovoti, tuos ginklus sumetė į tvenkinį. Taip jie vandenyje išgulėjo keletą dešimtmečių. Atgimimo metais surasti ir perduoti Priekulės rezistencijos kovų ir tremties istorijos muziejui. Neseniai juos restauravo žinomas kalvininkystės meistras Dionizas Varkalis.

Mūsų krašto gilią senovę primena archeologiniai radiniai: vienas akmuo aptiktas Dyglių kaime, kitas su gręžtine skyle – Šniaukštų karjere. Greta jų – vėlyvojo neolito amžiaus titnaginis kaltas, kuriam datuojama 3000 metų. Jį muziejui perdavė Danutė Kundrotienė iš Lapių.

Iš Agluonėnų etnografinės sodybos rinkinių šiai parodai pateikti buities daiktai rodo akivaizdžią vokiečių kultūros įtaką Mažosios Lietuvos gyventojams. Antai pap­rastas medinis 1 litro saikas, bet su sertifikacijos žyma ir gamyklos ženklu. Oblius, ant kurio geležtės dar galime išskaityti garsios ir iki šiol tebeveikiančios gamyklos firminį ženklą. Praktišką požiūrį į kiekvieną gaminį rodo patogioje „Bosch“ dėžutėje supakuotas elektros lempučių rinkinėlis su instaliacijos reikmenimis.

Lankytojų dėmesio susilauks žemaitės tautinis kostiumas, išlaikytas gal per visą nepriklausomybės šimtmetį. O štai eksponatas iš laivadirbio Jono Gižo etnografinės sodybos – žvejo gelbėjimosi liemenė – vers pasukti galvą, kaip ja anuomet buvo naudotasi. Muziejininkas M. Mockus pastebi, kad šiandieniniams moksleiviams, apžiūrėjusiems paprastą rašomąją mašinėlę, kuria ne taip seniai visi naudojomės, dabar kilo pirmas klausimas: o kaip čia reikėtų ištrinti tekstą?..

1938 metais minint Lietuvos nepriklausomybės 20-mečio sukaktį kiekvienam moksleiviui valstybė skyrė ypatingą dovaną – Kazio Binkio parengtą knygą „Naujoji Lietuva“. Vieną šios knygos egzempliorių Gargždų muziejui padovanojo mėgėjas kolekcionuoti gargždiškis Raimundas Jucius. Knyga buvo skirta Ylakių pradžios mokyklą baigusiam Aloyzui Valančiauskui. Jos tituliniame puslapyje to meto švietimo ministro prof. J. Tonkūno, mokyklos direktoriaus ir inspektoriaus parašai.

Kad mūsų valstybė nuo pat susikūrimo buvo susirūpinusi tautos lavinimu, rodo dar 1922 metais Vilniaus „Aušros“ knygyno išleista knyga „Grunvaldas“, kurią į lietuvių kalbą išvertė ano meto garsi rašytoja Ona Pleirytė-Puidienė.

Parodos stenduose galima pamatyti pirmaisiais nepriklausomybės metais naudotus pinigus, prieškario Lietuvos pašto ženklus, fotografijas, kitas smulkmenas.

Didžiausią parodos dalį užima eksponatai iš Priekulės Ievos Simonaitytės memorialinio muziejaus. Tai rašytojos asmeniniai daiktai, knygos, fotografės Onos Pajėdaitės nuotraukos, dailininko Gintaro Koncevičiaus dovanoti paveikslai. Neseniai muziejuje atsirado ant porceliano lapo perkelti rašytojos laiškai. Savo darbus padovanojo užsienyje gyvenanti menininkė Dangira Damulytė-Vonheim.

Paroda Gargždų muziejuje veiks iki kovo pabaigos.

Aldona VAREIKIENĖ


Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Gyvenimo eksperimentuose – jautrumas

Pastaruoju metu visuomenėje pasigirsta balsų dėl perdėto jautrumo gyvajai gamtai. Tempiamės namo pasiklydusį žvėrelio jauniklį, nors gamtininkai už tai bara.…

Plačiau »

Virginija LAPIENĖ

Bendraukite su mumis Facebook

Savaitės klausimas