Išlaisvėję, bet sužvėrėję
Visą aną savaitę Lietuva įsitempusi laukė viltingos žinios apie sekmadienio vakare paslaptingai dingusią plungiškę, kuri prabangiu automobiliu magistraliniu keliu riedėjo į sostinę.
Kovo 11-osios išvakarėse išgirdome, kad vilčių rasti gyvą nebėra. Žaibiškai metus milžiniškas policijos pajėgas, susivienijus visuomenei, atskleistas brutalus, protu nesuvokiamas nusikaltimas. Sužinojome, kad jo sumanytojai – 23–26 metų asmenys, kai kurių išsilavinimas – tik pradinis, bet „universitetus“ jau spėję baigti įkalinimo įstaigoje.
Šią savaitę Lietuva gedi. Jauną, gražią, išsilavinusią, savo nuoširdumu aplinkinius šildžiusią Ievą žiauriai nužudė sužvėrėję nusikaltėliai. Dėl prabangaus automobilio- metalo gabalo. Kiek kainuoja žmogaus gyvybė?
Aistringos diskusijos tęsiasi. Kodėl mūsų visuomenėje žudomi, mušami vaikai, grobiamos ir žudomos merginos? Kas padaryta ne taip, kad laisvoje Lietuvoje vaikai užaugo ne žmonėmis, o žvėrimis? Didžiulė socialinė atskirtis, pašalpininkai, svaiginimasis alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis prisimenama po kiekvieno kraupaus nusikaltimo. O šie vis kartojasi ir kartojasi.
Neabejoju, kad šio nusikaltimo atskleidimas gerokai kilstelės policijos reitingus. Ir galbūt per laidotuves kunigo šventajai prilygintos Ievos netektis taps lemtingu posūkiu policijos, prokuratūros veikloje. Bus vertinama kiekvieno panašiomis aplinkybėmis dingusiojo gyvybė, siunčiamos gausios pajėgos į paiešką. Policijos departamento vadovas tai pažadėjo.
Išaiškinus kraupų nusikaltimą, lengviau tapo ne tik Ievos artimiesiems. Nusikaltėliams gresia nelaisvė iki gyvos galvos. Visuomenei saugiau. Tik apmaudu, kad juos reikės išlaikyti mokesčių mokėtojams.
Nusikaltimo sukrėstiems žmonėms atgyja savi skauduliai. „Ačiū Dievui, kad surado dingusią plungiškę, – skaudžiai atsiduso Samališkės kaime gyvenanti Valentina Pupšienė. – Mano pražuvusios dukros niekas taip neieškojo. Gal kad neturtingi buvome? Neturime kapo, prie kurio pabūtume uždegę žvakelę.“
Prieš 11 metų dvidešimtmetė Raimonda vakare sutemus maršrutiniu autobusu pasiekė Vėžaičius. Apie porą kilometrų iki namų tebuvo likę. Ir šioje kelio atkarpoje mergina it dūmas pranyko. Iki šiol – nežinomybė ir tuštuma. „Tą patį vakarą visa šeima išėjome ieškoti, bet policija nebuvo sukelta ant kojų. Jokių įrodymų nerado“, – ištarė sunkios ligos palaužta moteris.
Visuomenė stebi savo aplinką ir klausia, kaip padaryti pasaulį geresnį? Į „Bangos“ redakciją paskambinusi skaitytoja, nenorėjusi skelbti savo pavardės, pasakojo, jog neseniai jos ketvirtokė dukra prie vienos miesto mokyklos pastebėjo, kaip pro ją sunkiai ėjusią sulinkusią senutę sniego gniūžtėmis apmėtė keli moksleiviai, spėjama, penktokai–šeštokai. Tai vyko po mokyklos langais. Bandė drausminti praeivė, bet šie liovėsi trumpam. „Šeima, mokykla, visuomenė turi vienytis. Reikia kalbėti vaikams apie pareigas – jie turi tiek teisių, kad jaučiasi nebaudžiami“, – kalbėjo „Bangos“ skaitytoja.
„Mokykime gėrio vaikus nuo kūdikystės – ir šeimoje, ir mokykloje. Mokykime darbo, kad suprastų pinigų vertę, kad suvoktų, kad, norint gerai gyventi, reikia dirbti“, – sakė balsėniškė ūkininkė Vida Gedmintienė.
Kovo 11-ąją pažiūrėjus televizijos laidą „Lietuvos garbė“, palengvėjo širdyje: tiek gražių, dvasingų, pasiaukojančių žmonių Lietuvoje gyvena. Tarp jų – gargždiškiai Egidijus Kazlaučiūnas ir Kotryna Lenkšaitė, išgelbėję skendusią mergaitę.
