Įspūdingo dydžio trispalvės eitynės sužadino vienybės jauseną

„Pagaliau Gargždai iš tikrųjų švenčia, tokia nuotaika buvo prieš trisdešimt metų, Sąjūdžio laikais!“ – atsiliepę į iniciatorių kvietimą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną pagrindinėje miesto gatvėje išskleisti 250 metrų Valstybės vėliavą, džiūgavo gargždiškiai ir jų svečiai. Kai prieš Vasario 16-ąją išpuošėme trispalvėmis savo namų langus, balkonus, gat­ves, ne vienam sukirbėjo, o kaip švęsime Kovo 11-ąją, ar neišblės mūsų entuziazmas? Laimei, yra žmonių, turinčių idėjų ir sugebančių jomis uždegti kitus: Klaipėdos gatve nuvilnijo kelių šimtų žmonių nešama mūsų visų vėliava.

Ilgesnė už distanciją

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys, gargždiškis verslininkas Vaclovas Macijauskas, 250 m Valstybės vėliavos išskleidimo Klaipėdos gatvėje iniciatorius, itin džiaugėsi žmonių, atėjusių į akciją šeimomis, su vaikais, gausumu. „Mano anūkas Jonas, kai pasakiau, jog eisim Kovo 11-ąją nešti tokią didelę vėliavą, iš pradžių neįsivaizdavo jos apimties. Jonui paaiškinau paprastai: esi lengvaatletis, bėgi 200 metrų, tai va, vėliava bus dar 50 m ilgesnė nei tavo bėgama distancija. Toks vaizdus paaiškinimas anūkui tapo suprantamas. Šiandien jis yra kartu su manimi. Manau, kad visiems vaikams, kurie atėjo padėti nešti vėliavą, tai bus įsimintiniausias gyvenimo įvykis“, – samprotavo V. Macijauskas.

Megztos vėliavos rekordas

Klaipėdos technologijų mokymo centro ir „Kranto“ pagrindinės mokyklos pedagogė Ilona Tulabienė, pasidabinusi tautiniais rūbais, vėliavą nešė eisenos pradžioje ir gražiai pamokė entuzias­tingai į akciją atėjusius vaikus: „Darydami bangą vėliavos netampykite kaip paklodės. Vėliavą reikia gerbti.“ I. Tulabienė „Bangai“ pasakojo, jog buvo viena iš idėjos iniciatorių ir vykdytojų Valstybės atkūrimo 100-mečio proga numegzti ilgiausią tautinių spalvų juostą. „Pavyko šia idėja užkrėsti abi mokyklas, kuriose dirbu. Mezgė ne tik moksleiviai, bet ir jų tėveliai, močiutės, tetos. Numezgėme net 382,30 metro! Šiomis dienomis Klaipėdos technologijų mokymo centras gavo žinią, jog oficialiai užfiksuotas ilgiausios megztos trispalvės Lietuvos rekordas“, – smagia žinia su „Banga“ dalijosi Ilona, beje, po šv. Mišių Gargždų bažnyčioje už tautinių tradicijų puoselėjimą apdovanota Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo 100-mečio proginiu ženklu.

Kai norime – galime

„Organizatoriai sakė, kad stotume kas tris metrus, matyt, abejodami, ar susirinks pakankamai žmonių, o dabar neramu, kad tik vėliavos visiems užtektų“, – sekmadienį prieš eitynes šnekučiavosi susirinkusieji akcijos dalyviai. „Vaikai, žiūrėkite, kokia graži mūsų trispalvė“, – nenustygstančias vietoje atžalas ragino jaunos mamos. O vaikai moka džiaugtis. Žygiuodami eisenos pradžioje jie neliepiami užtraukė dainą apie Lietuvą Tėvynę, kartu su visais skandavo „Lietuva“, giedojo valstybės himną. Būrelis mažiausiųjų į vėliavą pažvelgė savaip – iš apačios. Smagiai bėgiodami iškėlę rankas į virš jų nešamą trispalvę, jie darė bangas, kurios žavėjo ir eisenos dalyvius, ir stebėtojus: iš balkonų, pro Klaipėdos gatvės daugiabučių langus mojavo vyresni žmonės, kai kurie į aukštesniuose aukštuose esančius butus įsileido fotografus ir filmuotojus, kurie fiksavo ypatingos eisenos vaizdus. „Kai norime, galime būti vieningi ir mokame džiaugtis“, – nusišypsojo ne vienas, stebėjęs vėliavos kelią Klaipėdos gatvėje. 250 met­rų vėliava, garbingai ir išdidžiai nešama kelių šimtų gargždiškių, nusidriekė nuo J. Janonio ir Klaipėdos gatvių sankryžos iki knygyno.

Tuos, kurie lūkuriavo ant šaligatvių, eisenos dalyviai, pajutę vienijantį džiaugsmą, kvietė draugiškai prisijungti ir kartu nešti vėliavą. Jei kas tuo metu būtų atlikęs gargždiškių apklausą, kas mus daro laimingus, ko gero, vienas iš dažnų atsakymų būtų buvęs toks – bendras siekis, tikslas, vienybė. Nuoširdžios šypsenos, vieni kitų sveikinimai su švente, tautinės aprangos detalės, nors nesame tokie temperamentingi, emocingi kaip kai kurių kitų tautų žmonės, Kovo 11-osios eisenoje atspindėjo mūsų tikrus jausmus. Jei būtų suskaičiuoti ir eisenos dalyviai, ir stebėtojai, tai tikrai būtų kelių tūkstančių žmonių būrys – tiek švęsti Kovo 11-osios mieste susirinko pirmąkart.

Įvertino už iniciatyvumą

Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje į Mišias susirinkusieji kunigo Audriaus Undraičio pamokslo klausėsi nuščiuvę. Ar kas išdrįstų paprieštarauti gerbiamam kunigui, kad būtent dabar Dievo malonėje gyvename geriausius laikus, nes esame laisvi ir nepriklausomi, tik per daug susirūpinę ir dejuojantys dėl savo materialinės gerovės? „Šiandien visi kartu nešėme savo Valstybės vėliavą, buvome drauge, šypsojomės vieni kitiems, bet po šventės ar ir ryt išliksime tokie pakylėti?“ – retoriškai klausė kunigas, akcentuodamas ir ragindamas būtent kasdienybėje išlaikyti lietuvybę ir tautinį identitetą.

Pasibaigus šv. Mišioms Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga tarti žodį galėjo kiekvienas parapijietis ar svečias. Žemės ūkio ministras, Seimo narys Bronius Markauskas pasidžiaugė, kad rajone yra daug visuomenininkų, kūrybiškų, pilietiškų žmonių, kuriuos apdovanoti Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo 100-mečio proginiu ženklu pasiūlė bendruomenių, organizacijų nariai, „Bangos“ laikraščio skaitytojai. B. Markausko padėjėjas Raimundas Daubaris minėtą ženklą įteikė dešimčiai iniciatyvių rajono žmonių: gargždiškei gidei Monikai Vasylienei, asociacijos „Gargždų jungtinės pajėgos“ prezidentui Virgilijui Skuodui, Jono Lankučio viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotojai Dianai Ciparienei, Gargždų muzikos mokyklos mokytojai ekspertei Nijolei Usevičienei, Priekulės muzikos mokyklos mokytojai Reginai Tulickienei, balsėniškei Vidai Gedmintienei, „Vaivorykštės“ gimnazijos gimnazistei Dominykai Ambroževičiūtei, Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos mokytojai Ilonai Tulabienei, endriejaviškei Birutei Ežerinskienei, gargždiškei Emilijai Uktverienei už jų veiklą, puoselėjant gimtojo krašto istoriją ir kultūrą, skatinant jaunimo patriotiškumą. Lietuvos atsargos karininkų sąjungos Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejiniais medaliais buvo pagerbti Sausio 13-osios gynėjai Virgilijus Skuodas, Rimantas Lukošius ir Viktoras Kura. Kiekvieną pavardę lydėjo susirinkusiųjų plojimai.

„Bangai“ linkėjo bangų

Sveikinimo žodį tarė Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Violeta Riaukienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Klaipėdos rajono filialo pirmininkas Jonas Šatkus, Savivaldybės tarybos narė, Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė Rasa Petrauskienė.

Ypatingo dėmesio sulaukė paskelbta paskutinė nominacija: bažnyčioje žmonės plojo atsistoję, kai išgirdo, jog proginiu Šimtmečio medaliu, kurio reverse įrašyta „Tėvynės laisvė – mūsų laisvė“, apdovanojama Klaipėdos rajono laikraščio „Banga“ redaktorė Vilija Butkuvienė.

„Jūsų laikraščio skelbiamų žinių dėka mes pažinome žmones, į kuriuos verta lygiuotis, įvykius, kurie vedė pirmyn – į Sąjūdį ir Atgimimą. Jautrios, teisingos ir drąsios jūsų įžvalgos padeda mums ir dabar nesustabarėti, išlikti pastabiems ir kritiškiems, skinantis kelią brandžios demokratijos linkme. Ačiū ir už tai, kad gražiausi ir prasmingiausi mūsų krašto žmonių darbai ir dabar lyg ant delno jūsų laikraščio puslapiuose, už tai, kad savo tribūną čia atranda ir rimtos analitinės publikacijos, ir eilinis skaitytojas, norintis pateikti savo mintis, ir jaunimas skelbia savo kūrybą, dalijasi idėjomis ir prisideda prie nepriklausomybės įtvirtinimo. Ypač nuoširdžiai dėkojame už dėmesį, skiriamą politinių kalinių ir tremtinių atminties ir dabartinės veiklos nušvietimui, – paskelbusi apie apdovanojimą kalbėjo Tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rajono skyriaus pirmininkė R. Petrauskienė.

Po šv. Mišių gargždiškiai rinkosi į Kultūros centrą, kurio šventiniame koncerte sveikinimo žodį tarė Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas. Renginyje „100 garsų Lietuvai“ dalyvavo rajono vokaliniai ansambliai, „Minijos“ šokėjai, koncertą nuotaikingai vedė ir žemaitiška tarme sužavėjo 100-mečio proginio ženklo nominantė Diana Ciparienė.