Išskėrtėnis – ėš biednīstės
A. VALAITĖ nuotr.: Viežaitiu kultūras cėntra direktuorė A. Slušnītė ėr ūkvedie N. Ambrazaitienė priaugėna lėnū naujīms cėntra papuošėmams.
Klaipiedas rajuona Viežaitiu kultūras cėntros – ėšskėrtėnis ėr pāstatu, ėr tėn dėrbontēs kūrībėškās žmuoniemis. Cėntros īsikūrės Vuolmeriū dvāra arklidies. Anuo renuovācėjė – veina geriausiu Vakarū Lietuvuo 2007–2013 metās īgīvendintu projēktu. Cėntrou vadovaun direktuorė Alma Slušnītė.
Kėkveina svētė direktuorė vedžiuo po jaukē īrėngtas patalpas ėr pasėdėdžioudama ruoda darbuotuoju ronkuomis sokortas dekuorācėjės, puošības elemėntus, nupīntus vainėkus, padarītas puokštės. Renovoutamė dvāra pastatė jaukus kėkveins kompēlis.
„Esām trėnktas. Viskuo nuoram. Muokuomies vis naujū dalīku. Pėnam suodus, siuvam ėr siuviniejam delmuonus, audam joustas, daruom žemaitėškas karūneles, – vardėjė Alma. – Patės pėrmiau išmuokstam, paskiau vėsus kėtus muokėnam, ė edokācėjės kveitam. Nuoram, kad cėntros atruodītu gražē, tad ė prisėgalvuojam vėskuo. Pas mus dėrb labā darbštė žmuonės.“
Tokiuos jaukiuos patalpuos ėr kolektīvams smagiau repetoutė. Garsie ansamblės „Meluodėjė“ na tėk rajuonė, bet ėr respublikuo. Ėš 21 kolektīva „Buobu vāsaras“ festivalie gāva pakveitėma ė respoblėkėnė kuonkursa.
Konkliu ansambliou „Gėrēlė“ vieliava patės siova, vuo ožrašou raidės ėš direktuorės veltėnė sijuona ėr švarka padārė. Kāp sāka A. Slušnītė, pas anus naprapol juoks škodorioks, juoks siūla gāls. Draugā ėr pažīstamė juokiū medžiagū atraižū lauk namet – ė cėntra atvež. Sauga sandielie ėš barchatėniu gardīnu pasiūtus Kaliedū Senēlė drabužius, nabnešiuojamas soknelės, kuostiumus, skrībielės – rēk ėr par Užgavienės apsirėngtė, ėr Muorė papouštė.
Ėš vėskuo gal padarītė dekuoracėjė. Je važioun pri jūrā, parsivež pagalioku, akmėnoku, je en ė mėška – konkuorežiu. Visuokiū medžiagū prirēk, ypač par edukacėnius užsėiemėmus.
Vuo šīmet viel viežaitėškės lėnū prėsiaugėna. Nusėpėrka lėnū siemenū ėš krautovės ėr pasiejė: bėškė patė direktuorė, bėškė ūkvedie Nijuolė Ambrazaitienė. Naujausės dārbs – ėš lėnū nopīnts rāts. Darbščiuosė kūrībėšku muotrėšku ronkuosė lėnā pavėrst mažās stebuklās, katrei pouš kultūras cėntra. „Vėskas ėš vārga, naturam pinigū papuošėmams, rēk pačiuoms prisigalvuotė, nes nuoram būtė originalē“, – sākė Nijuolė. Direktuorė svajuo, kad kitās metās, mėnont Lietovuos 100-metė, vėsė Viežaitē pražīstu lėnās.
Kveit viežaitėškē vėsos ė svečius, jouolab kad nabsivaiden, mat puo Uonėniū švėntės su šermokšnēs puošta dekuoracėjė, atnešta ė scēna, vėsas dvasės ėšbaidė.
