Įvykis

Klaipėdos rajonas vandenį pasidalins su Neringa


Klaipėdos rajono politikai apsisprendė Neringos miesto savivaldybei padovanoti dalį Kuršių marių vandens. Tačiau apytikriai 1500 ha vandens plotas Neringai atiteks, tik kai tam pritars Seimas. Tokio sprendimo neringiškiai jau kurį laiką prašė dėl kylančių nesusipratimų registruojant Neringos uosto statinius. Klaipėdos rajono politikai pirmieji pasirašė po šiuo prašymu. Analogiškoje situacijoje atsidūrusios Šilutės rajono ir Klaipėdos miesto savivaldybės kol kas mažinti savo ribas delsia.


Trukdo teisiniai formalumai


Spalio mėnesį Savivaldybės tarybos posėdyje klausimą dėl Klaipėdos rajono teritorijos ribų keitimo atidėję politikai šį kartą apsisprendė ir sutiko keisti rajono ribas. Su Juodkrantės uostu besiribojanti Klaipėdos rajono teritorija apytikriai turėtų sumažėti 1500 ha, į šį plotą įskaičiuojant tik vandens teritoriją.


Pagal dar sovietmečiu įtvirtintą nuostatą visa Lietuvai priskirta Kuršių marių akvatorija priklauso uostamiesčiui, Klaipėdos ir Šilutės rajonams. Galimybė dalį teritorijos priskirti Neringos miestui numatyta dar 1994 metų Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) planavimo schemoje.


Pasak Savivaldybės tarybos posėdyje dalyvavusios Neringos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Gražinos Žemaitienės, realių veiksmų imtasi šių metų liepą gavus Vyriausybės nurodymą suderinti teritorijos ribų keitimą su gretimomis savivaldybėmis. Pasak Neringos atstovės, tokios permainos visų pirma būtinos dėl kylančių nesusipratimų registruojant Neringos uosto statinius. „Paradoksalu, tačiau Nidos uostas įregistruotas adresu: Naglių g. 14, Neringa, tačiau nekilnojamojo turto registre nurodoma, jog statiniai yra Šilutės rajone. Taip yra dėl to, kad jis stovi ne Kuršių nerijoje, o mariose. Siekiame gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą uosto statiniams atnaujinti, tad visų pirma turime ištaisyti šiuos neatitikimus“, – sakė G. Žemaitienė.


Priešintis nematė reikalo


Anot jos, su Klaipėdos rajonu besiribojančiame Juodkrantės uoste taip pat yra panašių teisinių neatitikimų, tad norint pritraukti europinių investicijų, taip pat būtina suderinti teritorijos ribas.


G. Žemaitienė dar atkreipė dėmesį, kad gelbėjimo darbus mariose ties Neringa visada organizuoja būtent šiai savivaldybei priklausančios specialiosios tarnybos. Tad ši teritorija Klaipėdos rajonui priklauso beveik teoriškai.


Tačiau analogiškus prašymus gavę Klaipėdos miesto ir Šilutės rajono politikai kol kas neapsisprendė ir dar nedavė sutikimo atriekti dalį savo vandens ribų Neringai. Pasak G. Žemaitienės, minėtos savivaldybės paprašė išsamesnės informacijos ir grafinės medžiagos apie teritorijų ribų keitimo būtinybę.


Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas teigė, jog Tarybos komitetų posėdžiuose, taip pat atskirų pasitarimų metu Neringos miesto savivaldybės atstovai detaliai išaiškino tokių pakeitimų būtinybę. Anot mero, spalio 31 dieną įsigaliojo Seimo priimtas įstatymas dėl Kuršių nerijos regioninio parko ribų tvirtinimo, o nurodymą keisti Neringos miesto ir minėtų trijų savivaldybių ribas davė Vyriausybė, tad Klaipėdos rajono politikai nematė priežasčių tam priešintis.


Galutinį sprendimą, ar bus perskirstytos uostamiesčio, Klaipėdos ir Šilutės rajonų ribos ties Kuršių mariomis, priims Seimas.


Jolanta VENSKUTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių