Jaučiam vietoj „jamam“

Tviskančios parduotuvių vitrinos vilioja atverti pinigines dovanoms. Paskutinį lapkričio savaitgalį prekybos ir pramogų sostine tituluojamame „Akropolyje“ vykusi akcija „Jamam“ sutraukė minias pirkėjų nuo ankstyvo ryto. Pardavimų skaičius, lyginant su įprastais savaitgaliais, visuose „Akropoliuose“ veikiančiose „Maximos“ tinklo parduotuvėse išaugo apie 70 proc. Ne veltui vos tik įžengi į bet kurį prekybos centrą užsigeidi atnaujinti Kalėdų eglutės žaisliukus, prisimeni, jog lyg ir naujos staltiesės reikėtų, o kur dar vainikas ant durų, žybsinčios girliandos ir elfai ant palangių. O vaikai!!! Kada benupirksi lėlių namą, jei ne dabar, kada papildysi monstrių kolekciją, jei ne dabar! Aaaa… reikia skubėt, kol dar neišpirko, juk neliks – apima visuotinė panika.

Kad ir kaip būtų sunku, siūlau „Jamam“ filosofiją keisti į „Jaučiam“. Seniai žinoma banali tiesa, jog svarbu ne turėti, o būti. Žaviuosi Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančia Bea Johnson, kuri per metus sukaupia tik pusę litro šiukšlių. Jos knyga „Namai, kuriuose nekaupiamos atliekos“ jau išversta į 12 kalbų, amerikietės tinklaraštis sukėlė visuotinį judėjimą. Bea siūlo vadovautis penkiomis taisyklėmis. Pirmiausia palikti tai, ko nereikia. Atsisakyti vienkartinių plastikinių maišelių, informacinių, reklaminių lankstinukų. Antra, mažiau pirkti: ypač drabužių ar baldų. Trečia, naudoti pakartotinai. Ketvirta, perdirbti, ko nebuvo įmanoma atsisakyti. Penkta, ką įmanoma pūdyti, kompostuoti. Vadovaujantis šiomis taisyklėmis Bea sutaupo 40 proc. šeimos biudžeto. Lėšas skiria ne daiktams, o potyriams.

Prisipažinsiu, pati rūšiuoju atliekas, tačiau iki šiol skyriau nepakankamai dėmesio vartojimo įpročiams. Vienkartiniai spalvoti indai, žaismingi šiaudeliai buvo toleruojami per vaikų šventes, iškylas gamtoje. Tačiau šių metų vasaros patirtis privertė susimąstyti: buvome apsistoję Karklėje įsikūrusiame kempinge „Karkelbeck“. Čia pasijunti it ne Lietuvoje. Mūsų palapinę iš visų pusių supo vokiečiai ir lenkai. Jų kaimynystė visiškai nevargino, nes ypač vokiečiai labai gerbia kitų privatumą, ramybę, tad nekelia jokio diskomforto. Teko iš arti pamatyti vokišką tvarką: kiekvienas šeimos narys turi savo puodelį, lėkštutę (ne iš plastiko!) ir kaskart po valgio išsiplauna. Ką jau bekalbėti apie rūšiavimą. Vos tik liko tuščia kiaušinių pakuotė, tuoj pat priskiria atitinkamam konteineriui. Pačiai buvo nejauku valgyti iš vienkartinių lėkštučių. Sau pažadėjau, kad tai paskutinis kartais, kai švaistau pinigus plastikui ir teršiu gamtą.

Džiaugiuosi, kad Europos Parlamentas užsimojo nuo 2021 m. uždrausti vienkartinius plastikinius stalo įrankius, lėkštes, gėrimų šiaudelius ir pakelius, ausų krapštukus ar balionų lazdeles. Juolab kad net 49 proc. jūras teršiančių šiukšlių sudaro būtent vienkartiniai plastikai. Senasis žemynas jau po truputį vaduojasi iš plastiko, vienkartinių indų pinklių, o mes vis dar pačiame vartojimo įkarštyje. Juk kaip smagu nusipirkti kavos ar kokteilį išsinešti… Šią madą ypač pamėgo jaunimas. Tačiau ir vyresni neatsilieka. Gurkšnoji ir vaikštai parko takeliais – smagu. Tačiau vėliau plastikas bombarduoja šiukšliadėžes, dalis – pakrūmes, dalis – vandens telkinius. Nepamirškime, jog ką išmetame, tą vėliau patys suvartojame.

Susirūpinusieji pasaulio ekologinėmis problemomis dabar karštligiškai rūšiuoja atliekas, Klaipėdos rajono savivaldybėje irgi vyksta rūšiavimas, tačiau labiau žmonių – pagal politines partijas. Tiek biudžetinių įstaigų vadovai, tiek Administracijos darbuotojai skirstomi į parankius ir nelabai. Kartais susidaro įspūdis, jei asmuo priklauso vienai iš Tarybos valdančiosios daugumos partijų, tai gali daryti kone ką tik nori. Šiek tiek dirbti, šiek tiek imituoti darbą – vis tiek viskas klosis it sviestu patepta. Nes tu turi užnugarį, priklausai valdančiosios daugumos kuriai nors partijai. O visa kita… tik detalės.

Taryboje takoskyra tarp valdančiosios daugumos ir opozijos dabar kaip niekad didelė. Kiekvienas politikas savo darbus nori pristatyti potencialiems rinkėjams įpakuodamas į kuo gražesnį popierėlį. Rodos, susipeš dėl nuopelnų, kuris ir ką nuveikė. Kas juokingiausia, jog gyventojai užuot lukštenę politikų peripetijas netausodami popieriaus jau pakuoja dovanas savo artimiesiems. Kuo daugiau blizgučių, tuo bus gražiau. Netiesa. Juk vėlgi svarbu turinys, o ne forma. Išvyniodami dovaną pasidžiaugsime tik minutę, o žala gamtai padaryta žymiai didesnė. Žėrūs politikų prisistatymai taip pat neduos naudos, jei nebus turinio.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių