„Jauni žmonės palaikys ir išlaikys mūsų valstybės Nepriklausomybę“, –
įsitikinę Sausio 13-osios liudininkai
Gargžduose minint 26-ąsias Laisvės gynėjų dienos metines pagaliau sugrįžta į Savivaldybės aikštę, kuri istoriškai susieta su Sausio 13-osios įvykiais mūsų rajone. Čia Muzikos mokyklos pastate 1991-ųjų sausį dieną naktį veikė Sąjūdžio štabas ir jo lange pleveno žvakelės liepsna, iš šios aikštės išvyko autobusai į Vilnių ginti parlamento, šioje aikštėje po tragiškosios nakties susirinko keli tūkstančiai žmonių pareikšti savo palaikymą Lietuvos nepriklausomybei ir pagerbti žuvusiuosius.
Gausaus sniego apsuptyje penktadienio vakare būrys buvusių sąjūdiečių, kariškių, jaunuomenės, Seimo ir rajono Tarybos narių, Savivaldybės vadovų prie degančių laužų laisvės žibintais apjuosė miesto simbolį – fontaną, sugiedojo Lietuvos himną, pagerbė tylos minute žuvusius Tėvynės gynėjus.
„Džiugu, kad nesate abejingi tiems įvykiams ir kad jūsų širdyse liepsnoja meilė Tėvynei. Manau, kad visada gerbsime tuos, kurie žuvo, kad mes gyventume“, – pirmasis į susirinkusiuosius kreipėsi Seimo narys Petras Gražulis.
Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas aikštę prie Savivaldybės pavadino istorine vieta. Mat būtent iš jos tomis grėsmingomis Lietuvai dienomis išvykdavo savanoriai į sostinę bei Girulių bokšto gynėjai. Čia sausio 14-ąją, sekmadienį, po šv. Mišių Gargždų bažnyčioje susirinko keli tūkstančiai rajono žmonių, kurie nulenkė galvas prieš Vilniuje žuvusius laisvės gynėjus, o tuo pačiu pareiškė, jog niekada neatsisakys Nepriklausomybės idealų.
„Šiandien susiklosčiusi situacija tikrai yra grėsminga. Mes turime būti budrūs, susitelkę, vieningi, kad galėtume apginti savo laisvę, jei atsitiktų taip, kaip prieš 26-erius metus. Linkiu visiems pasiryžimo ginti Tėvynę“, – akcentavo rajono vadovas.
Vienas aktyviausių sąjūdiečių, buvęs rajono Tarybos narys, Gargždų miesto tarybos pirmininkas Julius Vyšniauskas įžvelgė ir džiaugsmingąją Sausio 13-osios prasmę. Gi tomis dienomis nugalėjo pasiryžimas ginti savo šalies Nepriklausomybę, tomis dienomis visgi neišsipildė kolaborantų viltys susigrąžinti sovietinį režimą.
„Muzikos mokykla 1991-ųjų sausio viduryje buvo virtusi tarsi kareivinėmis. Turėjome miegmaišius, apsigynimo priemones – strypus iš armatūros. Žvakelės liepsna žymėjo, jog čia veikia Sąjūdžio štabas, kuriame nuolat rinkosi akyviausi žmonės siūlydami savo pagalbą, ieškodami naujų žinių apie įvykius Vilniuje. J. Vyšniauskas prisiminė, jog plūdo ir nepatikrintų žinių srautai, nes tuo metu vienintelis ryšys buvo telefonai. Juo iš Laugalių sulaukta ir itin nerimastingos žinios: esą Gargždų link važiuoja tankai!
„Tuomet mobilizavomės, pradėjome planuoti, kaip ginsimės. Vėliau paaiškėjo, jog tai naftos žvalgybos ekspedicijos sunkioji technika juda ginti mūsų Savivaldybės! Dabar tai kelia šypseną, bet tuo metu linksma nebuvo“, – prisiminimais dalijosi sąjūdietis. „Mes dabar stovime pražilę pačioje miesto širdyje, bet su viltimi žiūrime į gerą jaunimą. Būtent jauni žmonės palaikys ir išlaikys mūsų valstybės Nepriklausomybę“, – įsitikinęs J. Vyšniauskas.
Nepriklausomybės Akto signataras, Seimo narys Eugenijus Gentvilas lemtingąsias sausio dienas praleido Seime. „Tuomet buvau jaunas trijų vaikų tėtis. Dabar susimąsčiau, o kaip mums pavyko nusiraminti? Šiandien per radiją išgirdau savo kolegos, rašytojo Sauliaus Šaltenio mintį: o tiesiog taip lemta, ką galėjome, tą padarėme. Po televizijos bokšto šturmo nė vienam nebebuvo jokių abejonių, kad bus šturmuojamas ir parlamentas. Kad taip neatsitiko, tai pasiaukojančių Lietuvos žmonių dėka, kurie buvo apsupę Aukščiausiąją Tarybą, ir sovietų pajėgos visgi išsigando tūkstantinių aukų. Tada ir atėjo tas tvirtas supratimas: valstybė atkurta ir jei reikalinga auka, tai nieko kito ir nebelieka, kaip tik žūti. Tokia lemtis, ir su tuo mes buvome susitaikę. Žinoma, į parlamentą neatvyko tie 7 parlamentarai, kurie nebalsavo už Nepriklausomos Lietuvos atkūrimą. Dabar daug važinėju po Lietuvą, matau, kaip ji keičiasi, gražėja, tad žmonių aukos, pasiryžimas nebuvo beprasmis“, – samprotavo E. Gentvilas.
Gargždų kultūros centro surengtame Laisvės žibintų vakare nuoširdžiai padėkota rajono sąjūdiečiams, žmonėms, važiavusiems ginti laisvės į sostinę, vietinės spaudos atstovams, visiems, kurie tomis įtemptomis valstybei dienomis nebuvo abejingi, kurie pasirinko pilietinę poziciją ir dabarties kartai parodė pasiaukojimo už Tėvynę pavyzdį.
